Rugpjūčio 26 d. apie 9 val. vietos laiku Nepalo aukštumose prie sienos su Tibetu prasidėjo viena baisiausių pastarųjų dešimtmečių gamtos katastrofų. Pradinė nelaimės priežastis – Langtang Lirungo kalno šiaurinėje pusėje įvykusi milžiniška ledyno griūtis. Smūgis buvo toks galingas, kad seismografai užfiksavo 5,2 balo virpesius, kurie iš pradžių klaidingai palaikyti žemės drebėjimu.
Nuo kalno nubyrėjusi ledo ir uolienų masė užblokavo slėnyje tekančią Lendės upę, suformuodama užtvanką. Milžiniškas sukaupto vandens, tirpstančio ledo, purvo ir akmenų srautas netrukus plūstelėjo žemyn į Bhote Košio ir Trišulio upių vagas. Srautas pirmiausia smogė Rasuvagadhi pasienio punktui Nepalo pusėje ir Gjirongui Tibete. Buvo visiškai nušluotas juos jungęs tiltas, pastatai, hidroelektrinių užtvankos, dešimtys sunkvežimių, autobusų. Matavimų duomenys rodo katastrofos mastą – keliose hidrologinėse stotyse vandens lygis per vos kelias minutes pakilo keliais metrais, o srautas niokojo gyvenvietes daugiau nei 72 km ruože.
Nepalo ir Tibeto pasienyje yra apie 3,6 tūkst. ledyninių ežerų. Beveik 50 iš jų yra itin pavojingi – gali staiga išsilieti ir sukelti panašias katastrofas, kokia neseniai įvyko Nepale. Kai kurie mokslininkai atkreipė dėmesį, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina tokių nelaimių riziką, nes kylant temperatūrai Himalajų ledynai tampa vis nestabilesni.
Per pastaruosius beveik tris dešimtmečius Nepale užfiksuota daugiau nei 25 ledyninio ežero prasiveržimo potvynių. Kai kurios šių nelaimių įvyko už šalies sienų (dažniausiai Tibete), tačiau padariniai labiausiai buvo juntami Nepale, nes visos trys pagrindinės šalies upių sistemos teka iš Tibeto į Nepalą.
Nepalo Vyriausybė ir JT šiuo metu skubius rizikos mažinimo darbus yra sutelkusios keturiuose ežeruose: Tulagio, Žemojo Baruno, Lumdingo ir Hongu II. Visi jie yra 4–5 tūkst. m virš jūros lygio. Jie stebimi naudojant potvynių įspėjimo sistemą, o siekiant sumažinti potvynių riziką, dalis ežerų vandens išsiurbiama.
Daugelio panašių potvynio katastrofų priežastis – žemės drebėjimai arba vasaros mėnesiais jau ne vienus metus stiprėjantis musonas. 2015 m. pavasarį po žemės drebėjimo milžiniška nuošliauža ties Žemuoju Pisangu užtvenkė Maršjangdžio upę. Katastrofos pavyko išvengti, nes vanduo pamažu rado natūralų nutekėjimą per nuolaužas, o gyventojai buvo laiku evakuoti. Tačiau Langtango slėnyje nuošliauža palaidojo kaimą su daugiau kaip 300 žmonių.
Kiti ežerai, pvz., Foksundo ežeras, esantis 3,6 tūkst. m aukštyje, dėl savo geologinės aplinkos ir veikiančio nuolatinio natūralaus vandens nutekėjimo laikomi labai saugiais.
Nelaimės zonoje ties Gjirongu dirbantiems žmonėms ketvirtadienį dar kartą teko pripažinti gamtos galybę. Dėl gresiančio potvynio Kinijos gelbėtojai sustabdė darbus. Kaip pranešė Kinijos valstybinė televizija, palei upių santaką aukštupyje (apie 10 km aukščiau nuo Gjirongo sienos perėjimo punkto) susidarė pavojinga situacija prie naujai susiformavusio užtvenktinio ežero. Jame susikaupė apie 2 mln. kub. m vandens. Tęsiantis liūtims, kyla užtvankos pralaužimo pavojus. Manoma, kad didžiausią lygį vanduo pasieks rugsėjo 1 d.
Naujausi komentarai