Vokietijoje gyvenantis apžvalgininkas teigia, kad Rusijos elito nusivylimas niekaip nesibaigiančiu V. Putino, nors ir atsargiai, bet tampa vis labiau girdimas. Kiritšką nuomonę atvirai išsakė net realiausiu V. Putino įpėdiniu dažnai vadinamas Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pareiškęs, kad pilna ekonomikos militarizacija gali „nužudyti šalį“.
„Tai eilinis liudijimas, kad dauguma Rusiją valdančių žmonių vis labiau nerimauja dėl per pastaruosius metus iškilusių V. Putino „karo vilkų“ planų pilnai militarizuoti ekonomiką ir valstybės valdymą, kas iš esmės reiškia, savo naudai perdalinti nuosavybę ir valdžią bei išstumti senuosius valdininkus ir oligarchus“. Tokie planai, kartu su nauja mobilizacijos banga, gali būti pradėti įgyvendinti jau spalį“, – rašo I. Eidmanas.
Anot jo, V. Putinas jau reaguoja į nesėkmes fronte – vykdo pakeitimus armijos vadovybėje. Tai paskutinė viltis kažką pasiekti kare, nesiimant visiškai kardinalių priemonių. Tačiau jau spalį paaiškės, kad visos pastangos perniek ir vėl kils klausimas dėl mobilizacijos ir ekonomikos militarizacijos. „V. Putinas tikriausiai reikalaus ir vieno, ir kito, o kaip tai priims jo aplinka?“ – klausia apžvalgininkas.
„Sąmokslas prieš V. Putina, jei toks apskritai gali būti, greičiausiai bent iš pradžių turės tikslą ne jį nuversti, o suvienyti elitą spausti jį užbaigti karą, kuris yra visiškoje aklavietėje ir tai akivaizdu visiems, išskyrus V. Putiną“, – svarsto rusų opozicijos atstovas ir pateikia galimą tokio „švelnaus perversmo“ scenarijų.
Teks sutikti stabdyti karą, arba kartu su visu elitu ruoštis tam, kas jų neišvengiamai laukia, kai kada nors karas vis tiek baigsis.
Elitas gali įtikinti V. putina sušaukti Saugumo tarybos posėdį, kuriame jos nariai, vienas po kito, įtikinės V. Putiną nusileisti. Armijos vadas Valerijus Gerasimovas, suvokiantis, kad būtent jam teks atsakyti už nesėkmes kare, galėtų eilinį kartą atsiskaityti kaip Rusijos armija daro „viską ką gali“, tačiau artimu metu negali visiškai užimti Donbaso, nes prieš Rusiją veikia Europa ir amerikiečiai.
Premjeras Michailas Mišustinas taip pat „švelniai“ galėtų pareikšti, kad Rusija „puikiai tvarkosi su priešiškomis sankcijomis“, tačiau ekonominės katastrofos tikimybė auga ir jei karas tęsis, nebeaišku, kaip formuoti kitų metų biudžetą ir iš kur imti pinigus karo išlaidoms.
Žvalgybos tarnybų vadovai galėtų užsiminti apie tai, kad dėl europiečių ir amerikiečių kaltės Ukraina netrukus turės daugiau raketų, kurias nukreips į Rusijos uostus, gamyklas ir sostinę Maskvą.
„O galiausiai jie visi kartu pasakys: „Vladimirai Vladimirovičiau, gal visgi pabandykime sustoti, kol nevėlu“? Ką V. Putinas darys tokioje situacijoje? Juk negalės visų jų atleisti iš pareigų? Vadinasi jam arba teks sutikti stabdyti karą, arba kartu su visu elitu ruoštis tam, kas jų neišvengiamai laukia, kai kada nors karas vis tiek baigsis“, – teigia I. Eidmanas.