2025 metų sausį sugrįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas ne kartą tvirtino, kad Vašingtonui dėl strateginių priežasčių reikia kontroliuoti Grenlandiją. Tai labai neramino NATO sąjungininkę Daniją ir išprovokavo griežtą Aljanso nepritarimą.
Danija ir jos autonominė teritorija Grenlandija palankiai įvertino susitarimą ir pareiškė, kad kitą savaitę jį pasirašys Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.
Tačiau susitarimo sąlygos kol kas neaiškios, nors Danija tvirtina, kad jos suverenitetas išlieka nepažeistas.
Išplatintame pranešime Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) sakė, kad susitarimu „kartu pripažįstami Karalystės suverenitetas bei teritorinis vientisumas ir Grenlandijos žmonių teisė į apsisprendimą“.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos sudarė susitarimą su Danijos Karalyste ir Grenlandija, kuriuo JAV suteikiama nuolatinė saugumo ir visų kitų poreikių kontrolė Grenlandijoje“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė D. Trumpas.
„Nuo šiol joks JAV priešininkas NIEKADA negalės turėti bazės Grenlandijoje, karinio buvimo Grenlandijoje ar vykdyti jautrių investicijų Grenlandijoje be mūsų aiškaus rašytinio pritarimo“, – nurodė jis.
Pasak 80 metų prezidento, tai „Begalinio gyvenimo“ susitarimas, jam nėra pabaigos!“. Jis pridūrė, kad Vašingtonas nedelsdamas pradės kurti didelį karinį buvimą Grenlandijoje.
„Geras susitarimas“
D. Trumpas ne kartą įspėjo dėl Rusijos ir Kinijos bandymų įsitvirtinti Grenlandijoje, vykstant strateginei kovai dėl pranašumo šiltėjančioje Arktyje. Valstybės departamentas nepaliko abejonių, kad joms tai nebus leidžiama.
„Šis susitarimas garantuoja, kad Kinija ir Rusija negalės turėti bazės Grenlandijoje, negalės siųsti karių į Grenlandiją, – sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas. – Yra sukurti būtini mechanizmai, užkertantys kelią investicijoms į jautrius sektorius.“
Šis susitarimas garantuoja, kad Kinija ir Rusija negalės turėti bazės Grenlandijoje, negalės siųsti karių į Grenlandiją.
Praėjusį sausį Davoso ekonomikos forume D. Trumpas lyg ir pasiekė susitarimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute) dėl Grenlandijos ateities, tačiau jo sąlygos liko neaiškios.
Danijos premjerė M. Frederiksen pirmadienį sakė esanti „nusiteikusi optimistiškai“ dėl to, kad nuo sausio vykstančios diskusijos su JAV ir Grenlandija gali išspręsti ginčą.
Penktadienį ji teigė esanti „patenkinta, kad yra perspektyva pasiekti gerą susitarimą Grenlandijai, Danijos Karalystei ir Jungtinėms Valstijoms“, ir pridūrė, kad tai „naudinga NATO bei Europai“.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas (Jensas Frederikas Nilsenas) sakė, kad susitarimas su JAV stiprina teritorijos saugumą.
Įtampa NATO
D. Trumpas nepateikė jokių detalių dėl to, kaip šis susitarimas veiks, ir neaišku, ar jis yra susijęs su M. Rutte susitarimu, ar iš esmės nuo jo skiriasi.
Tačiau kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad JAV nori atidaryti tris naujas karines bazes Pietų Grenlandijoje. Salos šiaurėje JAV jau turi Pitufiko bazę.
1951 metais sudarytas ir 2004 metais atnaujintas gynybos paktas jau leidžia Vašingtonui didinti karių skaičių ir karinių objektų išdėstymą saloje, jei apie tai iš anksto informuojama Danija ir Grenlandija.
Per patį krizės įkarštį D. Trumpas neatmetė galimybės jėga užimti 57 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją, ir taip pasėjo nerimą Europos Sąjungoje (ES) bei NATO.
Vėliau įtampa šiek tiek atslūgo ir NATO, akivaizdžiai siekdama nuraminti D. Trumpą, pradėjo naują misiją, skirtą stiprinti saugumą Arktyje.
Danija: susitarimas su JAV stiprina saugumą
Danijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė, kad įpareigojamas susitarimas su JAV dėl Grenlandijos saugumo stiprina saugumą visoje Arktyje.
Susitarimą tikimasi pasirašyti artimiausiomis dienomis.
„Kita savaitė gali būti gera savaitė (...). Tiek Grenlandijai, tiek Danijai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Tikimės, kad ilgą neapibrėžtumo laikotarpį pakeis įpareigojamas susitarimas, sustiprinsiantis saugumą Arktyje ir Šiaurės Atlante, o tuo pačiu ir mūsų bendrą saugumą NATO bei Europoje“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas).
Jis pridūrė, kad susitarimas, kuris, anot jo, nepažeidžia Danijos „raudonųjų linijų“, yra svarbus atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją.
Nors D. Trumpas pristatė susitarimą kaip skambią pergalę, Danijos apžvalgininkai teigė, kad jis greičiausiai gavo nedaug.
Jie pažymi, kad 1951 metais sudarytas ir 2004 metais atnaujintas gynybos paktas jau leidžia Vašingtonui didinti karių skaičių ir karinių objektų išdėstymą saloje, jei apie tai iš anksto informuojama Danija ir Grenlandija.
„Ššš. Nesakykite Trumpui, kad nugalėtoja čia yra Danijos Karalystė“, – šeštadienį danų dienraštyje „Berlingske“ rašė korespondentas JAV Jacobas Heinelis Jensenas (Jakobas Heinelis Jensenas).
Danijos tarptautinių studijų instituto tyrėjas Ulrikas Pramas Gadas teigė, kad D. Trumpas „šiuo susitarimu akivaizdžiai negavo to, ko iš pradžių siekė – suverenios visos Grenlandijos kaip JAV dalies kontrolės“.
Naujausi komentarai