ES vadovė Ursula von der Leyen tokią perspektyvą iškėlė trečiadienį, likus dienai iki Kanados lyderio Marko Carney kalbos Europos Parlamente.
Jos pasiūlymas buvo pateiktas tiek Kanadai, tiek Europos Sąjungai siekiant nusigręžti nuo agresyvių D. Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų.
„Manau, kad tai juokinga“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas, paklaustas apie šį planą.
„Jei jie tai padarys, jei manysiu, kad tai priešiškas aktas, įvesiu labai rimtus muitus arba sustabdysiu prekybą su Europa daugeliu prekių“, – sakė jis ir pridūrė: „Jei tai geri ketinimai, viskas gerai. Jei tai blogi ketinimai, įvesime labai didelius muitus Europai, o tai yra tikėtina.“
U. von der Leyen pasiūlė M. Carney glaudesnį bendradarbiavimą technologijų, gynybos ir energetikos srityse. Kanados premjeras tapo pirmuoju ne Europos vyriausybės vadovu, dalyvavusiu jai skaitant metinį pranešimą apie ES padėtį.
Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen Europos Parlamente Strasbūre sakė, kad demokratijoms susiduriant su „tarptautinės taisyklėmis grįstos sistemos lūžiu“, Briuseliui ir Otavai reikia labiau suartėti.
„Norėčiau kartu su jumis dirbti atveriant duris Kanadai tapti pirmąja asocijuotąja ES nare“, – kanadiečių premjerui sakė U. von der Leyen. Šie jos žodžiai salėje buvo palydėti ovacijomis atsistojus.
Platesnis aljansas
M. Carney siekia glaudesnių ryšių su ES, nes Kanada vis labiau įtraukiama į prekybos karą su JAV.
Ketvirtadienį jis ketina kreiptis į Europos Parlamentą, o jo vizitas turėtų tapti katalizatoriumi prieš kitą mėnesį Monrealyje vyksiantį ES ir Kanados viršūnių susitikimą.
U. von der Leyen teigė, kad atėjo laikas pereiti nuo prekyba pagrįsto bendradarbiavimo prie platesnio „aljanso ateičiai“ ir „pakelti santykius su Kanada į aukščiausią įmanomą lygį“.
„Dirbsime dėl išmaniosios gamybos. Sukursime technologijų aljansą. Integruosime gynybos pramonės bazes. Arktyje įgyvendinsime pavyzdinį bendrą projektą“, – sakė ji.
Kaip kitas bendradarbiavimo sritis U. von der Leyen paminėjo energetiką, svarbiausius mineralus, baterijas, dirbtinį intelektą, kibernetinį ir ekonominį saugumą.
„Tai partnerystė ne prieš ką nors kitą, bet dėl mūsų bendros stiprybės“, – tvirtino ji.
Tačiau tiek ES, tiek Kanada nukentėjo nuo JAV muitų bei teritorinių grasinimų, taip pat nuo Kinijos konkurencijos.
„Pavojingesniame ir labiau susiskaldžiusiame pasaulyje Kanada kuria stipresnius ryšius su patikimais partneriais“, – išplatintame pareiškime teigė M. Carney biuras.
Kas slypi po pavadinimu
Nors ES sutartyse nenumatyta galimybė šalims tapti „asocijuotąja nare“, tokią idėją šiais metais dėl Ukrainos pirmasis iškėlė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Pagal tą planą, kurį visateisės narystės siekianti Ukraina priėmė šaltai, šiai šaliai būtų leista dalyvauti bloko viršūnių susitikimuose ir turėti atstovą Europos Komisijoje.
Ukraina taip pat būtų gavusi dalį ES biudžeto lėšų, tačiau nebūtų gavusi visų balsavimo teisių.
„Mes dar tiksliai nežinome, ką tai reiškia“, – sakė centro kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento narys iš Vokietijos ir pagrindinis rezoliucijos, kurioje raginama stiprinti ES ir Kanados bendradarbiavimą, rėmėjas Tobias Cremeris po U. von der Leyen pasiūlymo dėl „asocijuotosios narės“.
Pagal ES taisykles valstybės narės turi patvirtinti bet kokios formos partnerystę su trečiąja šalimi, ir kol kas neaišku, kokio palaikymo U. von der Leyen pasiūlymas sulauks iš bloko sostinių.
Briuselis ir Otava jau dabar džiaugiasi dideliu bendradarbiavimu.
Laisvosios prekybos susitarimas (CETA), panaikinęs beveik visus muitus, laikomas priežastimi, dėl kurios nuo 2016-ųjų prekyba prekėmis ir paslaugomis išaugo daugiau nei 80 procentų.
Be to, šiais metais Kanada tapo pirmąja ES nepriklausančia šalimi, prisijungusia prie svarbios gynybos paskolų programos.
M. Carney vėliau išskrido į Jungtinę Karalystę, kur pirmą kartą susitiko su naujuoju britų ministru pirmininku Andy Burnhamu.
Jie kartu stebėjo „Everton“ ir „Wolverhampton“ futbolo rungtynes, o po to M. Carney grįžo į Strasbūrą, kur ketvirtadienį sakys savo kalbą.
Naujausi komentarai