Humaniškai besielgusios, migrantus priėmusios ir socialines garantijas jiems suteikusios šalys dabar susiduria su naujais iššūkiais.
„Turime Ispaniją, kuri yra atvira migrantams ir sukuria jiems lūkesčius, kad jie gali patekti į Europą. Kaip mes galime dalytis našta, kai kažkas turi kiaurą sieną? Yra šalis, kuri tinkamai nesaugo savo sienos“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Dėl Seutą užplūdusių migrantų labiausiai užsiplieskė Italija. Ji paragino pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės. Aštrios kritikos taip pat nevengė Suomija ir Danija, o Prancūzija net sustiprino saugumo priemones pasienyje su Ispanija.
„Matant, kokių veiksmų ėmėsi į Ispanijos eksklavą patekę žmonės, galima vertinti, kad tai buvo nusikalstami veiksmai. Buvo deginami automobiliai, kabinėjamasi prie žmonių, smurtaujama, daužomi langai“, – komentavo vidaus reikalų ministras.
Nors dauguma atvykėlių apsisuko ir grįžo į Maroką, naujausiais duomenimis, daugiau kaip du tūkstančiai jų vis dar blaškosi po Seutą.
„Buvo skaudu matyti, kaip buvo užpultas mūsų miestas. Jaučiamės vieniši ir likusios Ispanijos palikti likimo valiai“, – pasakojo Seutos gyventoja.
„Jau tris naktis nemiegame iš baimės dėl to, kas gali nutikti. Jie gali bandyti įsibrauti į mūsų namus, nes jau ne kartą mėgino į juos patekti“, – teigė vietos gyventojas.
Tiesa, politines aistras skubiai sušauktame posėdyje bandė atvėsinti Europos šalių vidaus reikalų ministrai.
„Dabar, kai kontrolė yra atkurta, manau, kad net ir didžiausi kritikuotojai sušvelnins retoriką. Valstybės narės savo vidaus politikoje neturėtų priimti tokių sprendimų, kurie taptų traukos veiksniu migrantams atvykti“, – pabrėžė M. Katelynas.
Ispanija balandį legalizavo 500 tūkst. neteisėtai į šalį atvykusių migrantų. Taip buvo sukurtas precedentas, rodantis, kad neteisėtai atvykus vis tiek galima sulaukti leidimo pasilikti.
„Imigracija Europai yra milžiniška problema. Jūs įsileidžiate žmones, kurie daugeliu atvejų jums nepadės. Pasakysiu švelniai – jie jums nebus naudingi“, – pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Nepaisant grasinimų, Ispanijos iš Šengeno erdvės niekas šalinti neketina. Dėl griežtesnių priemonių Europos Sąjungos šalys galėtų apsispręsti nebent spalį.
„Nė vienas migrantas, ispanų teigimu, nepateko į žemyninę Europos dalį, todėl dėl to galime būti ramūs“, – neslėpė M. Katelynas.
Ispanijos vidaus reikalų ministras po susitikimo žiniasklaidai aiškino, kad visuomenę dėl galimos grėsmės esą suklaidino žiniasklaidoje pasklidę įspūdingi vaizdai.
Už migraciją atsakingas Vokietijos eurokomisaras Magnus Brunner savo ruožtu net pasidžiaugė, kad Europa išbandymą atlaikė.
„Šios kelios pastarosios dienos buvo mūsų atsparumo ir išorės sienų saugumo išbandymas“, – pareiškė jis.
Vis dėlto dėl susidariusios padėties kaltinama ne tik sienos tinkamai nesaugojusi Ispanija, bet ir Marokas. Panašiai kaip Aliaksandro Lukašenkos režimas, jis migrantus jau ne pirmą kartą naudoja kaip spaudimo priemonę.
„Čia tokia pati dilema, kokią mes turime su Baltarusija. Kai patiri spaudimą ir vėliau sulauki reikalavimo kažkur nusileisti, kyla klausimas, ar įsivelsi į šį žaidimą“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Kol kas ministrai apsiribojo abstrakčiais pažadais aktyviau kovoti su migrantų kontrabandos tinklais ir griežtinti deportavimo tvarką.
Naujausi komentarai