Nors daugumai Europos šalių vadovauja dešiniosios vyriausybės, viešosios nuomonės apklausos jau kelis mėnesius rodo, kad ši Skandinavijos šalis gali nušalinti konservatorių bloką, kurį remia kraštutiniai dešinieji, nors paskutinėmis kampanijos dienomis kairiųjų persvara sumažėjo.
Socialdemokratai – didžiausia Švedijos partija, valdžiusi didžiąją XX amžiaus dalį, pažadėjo padėti sunkiai besiverčiantiems namų ūkiams apmokėti sąskaitas ir sustiprinti gerovės valstybę.
„Vis mažiau švedų gali įgyvendinti savo svajonę turėti nuosavą būstą. Gyvenimas tapo per brangus. Ketverius metus augo nedarbas, o atlyginimas, viskam pabrangus, leidžia nusipirkti vis mažiau“, – ketvirtadienio debatų metu sakė partijos lyderė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson).
„Dviejų normalių atlyginimų turėtų pakakti mažam namui įsigyti. O tam reikia ekonomikos augimo ir mokesčių lengvatų, kad būtų galima sukaupti pradinį įnašą“, – atsikirto konservatorių ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).
Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas) savo ruožtu reikalavo, kad darbo neturintiems imigrantams nebūtų leidžiama likti šalyje.
„Ši žmonių grupė (...), atvykusi iš kitų pasaulio dalių, kurių neįmanoma įdarbinti Švedijos darbo rinkoje, turi arba susirasti darbą, arba išvykti iš šalies“, – sakė jis.
U. Kristerssonas į valdžią atėjo 2022 metais, jo mažumos koalicijai sudarius precedento neturintį susitarimą, suteikiantį kraštutiniams dešiniesiems įtaką vyriausybės politikai mainais už paramą parlamente.
Ilgą laiką politiniais atstumtaisiais laikyti Švedijos demokratai dabar yra antra pagal dydį partija, renkanti apie 20 proc. balsų.
Jei dešinieji laimėtų rinkimus, U. Kristerssonas pažadėjo pirmą kartą suteikti kraštutiniams dešiniesiems postus ministrų kabinete.
J. Akessonui tikriausiai būtų suteiktas migracijos ministro postas, be to, jis pareikalavo, kad jo partijai atitektų dar keli svarbūs portfeliai.
„Pirmadienį galime pabusti su vyriausybe, kurioje Gynybos ministerijos raktai bus perduoti Švedijos demokratams, o ši partija, kaip paaiškėjo, yra infiltruota Putino draugų. Nerizikuokite“, – ragino švedus M. Andersson, paminėdama Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną.
J. Akessonas savo ruožtu kritikavo ją už tai, kad ji nusileido „iki tokio lygio“.
Susiskaidžiusi kairė
Siodertiorno universiteto politologė Marja Lemne (Marja Lemnė) naujienų agentūrai AFP sakė, kad rinkimų baigtis išlieka „labai neaiški“.
„Socialdemokratai praranda pozicijas“, – pastebėjo ji, nors paskutiniame kampanijos etape dominavo tradicinės kairiųjų temos, ypač sveikatos apsauga, mokyklos ir pašalpos.
Dešinieji savo ruožtu pažadėjo toliau griežtai kovoti su nusikalstamumu ir imigracija, sumažinti pajamų mokesčius bei panaikinti mokesčius už ikimokyklinį ugdymą.
Naujausios trečiadienio viešosios nuomonės apklausos duomenimis, keturios kairiojo sparno partijos – Socialdemokratai, Žalieji, Centro ir Kairiųjų partijos – turėtų sulaukti 50,7 proc. rinkėjų paramos.
Dešiniajam blokui, kurį sudaro U. Kristerssono Nuosaikieji, Švedijos demokratai, krikščionys demokratai ir liberalai, tenka 48,1 proc. rinkėjų paramos.
Nepaisant kairiųjų persvaros, „labai neaišku, kaip atrodytų (kairiųjų) vyriausybės formavimas. Ji labai susiskaidžiusi, o nuomonės labai skiriasi“, pažymėjo M. Lemne.
M. Andersson reikia visų kitų trijų kairiųjų partijų paramos, kad suformuotų daugumą, ir ji yra pasirengusi derėtis su visomis.
Tačiau agrarinė Centro partija dėl ideologinių ir ekonominių skirtumų atmetė galimybę dirbti vienoje vyriausybėje su buvusia komunistine Kairiųjų partija.
Net ir socialdemokratams būtų sunku priimti Kairiųjų partiją į vyriausybę dėl tos pačios priežasties – ypač po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Kairiųjų partijos kandidatai galimai platino antisemitinę propagandą ir gyrė palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“.
U. Kristerssono bloko likimas iš dalies priklauso nuo nedidelės Liberalų partijos, kuri stengiasi peržengti 4 proc. slenkstį, reikalingą patekti į parlamentą.
Naujausi komentarai