Suomija uždarė savo 1 340 km ilgio sieną su Rusija 2023 m. gruodžio mėnesį, po to, kai į šalį atvyko daugiau nei 1 300 migrantų be vizų.
Nuo tada padėtis yra rami, užfiksuota tik keletas pavienių neteisėtų sienos kirtimų.
„Šiandien padėtis rami, bet įtempta, ir mes tikrai nežinome, kas bus rytoj“, – AFP sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen per spaudos renginį netoli Nuijamos pasienio punkto pietryčių Suomijoje, kurio veikla buvo nutraukta beveik prieš trejus metus.
„Padėtis gali pasikeisti labai greitai, todėl turime būti labai gerai pasirengę“, – pridūrė ji.
Ji stovėjo šalia 4,5 metro aukščio spygliuotos vielos tvoros atkarpos – tokios buvo statomos strateginėse vietose ir aprūpintos kameromis bei jutikliais.
2023 m. Helsinkis apkaltino Maskvą „hibridiniu karu“, kuriuo siekiama nukreipti trečiųjų šalių piliečius prie Suomijos sienos – šį kaltinimą Kremlius neigė.
Tai įvyko vos keli mėnesiai po to, kai Suomija, 2023 m. balandį įstojusi į NATO, atsisakė dešimtmečius trukusios karinės neprisijungimo politikos.
„Neleisti žmonėms patekti“
„Tai viena iš mūsų sienos apsaugos dalių, kuri padeda mums vykdyti stebėjimą, bet esant reikalui taip pat neleidžia žmonėms patekti į Suomijos teritoriją“, – sakė M. Rantanen.
Pasak Suomijos sienos apsaugos tarnybos, šiame „išskirtinai didelio masto infrastruktūros projekte“ dalyvavo apie 1 000 žemės savininkų ir šimtai įmonių.
Panašios tvoros buvo pastatytos Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, prie sienų su Baltarusija, siekiant užkirsti kelią migrantų srautams.
Pasak Sienos apsaugos tarnybos projekto vadovo Erkki Matilaineno, Suomijos projektas kainavo 356 mln. eurų, o kasmetinė tvoros priežiūra kainuos 2–3 mln. eurų.
Dronų technologija sparčiai tobulėja, tačiau pasienio tvora vis dar „laikoma geriausiu sprendimu minios kontrolei“, – teigė E. Matilainenas.
Suomijos sausumos sienos perėjimo punktai į Rusiją lieka uždaryti „iki atskiro pranešimo“.
Naujausi komentarai