Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Cho Hyunas ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha šį klausimą aptarė per derybas Seule.
Šiuos karius Ukrainos pajėgos sulaikė praėjusių metų sausį, kai jie kovojo Rusijos pusėje Kursko srityje.
Šiaurės Korėja ir Rusija pareikalavo grąžinti šiuos asmenis, tačiau teisių gynimo grupės ir ekspertai perspėjo, kad grąžinus juos į Pchenjaną jiems gali grėsti griežta bausmė.
Kariai paprašė būti išsiųsti į Pietų Korėją, o tai iš esmės prilygtų pabėgimui.
Seulas siekia jų perdavimo remdamasis tuo, kad jie yra vieningos Korėjos Respublikos, numatytos jos konstitucijoje, piliečiai.
Šiaurės ir Pietų Korėja techniškai tebekariauja po to, kai jų 1950–1953 metų konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
Šalis skiria demilitarizuotoji zona, tačiau Pietų Korėja visą Korėjos pusiasalį laiko viena šalimi.
Antradienį ministrai „įsitraukė į konstruktyvias diskusijas“ dėl karių ateities, žurnalistams sakė Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Jie sutarė vadovautis „tarptautine teise ir humanitariniais principais“.
„Vyriausybė toliau dės diplomatines pastangas, kad pasistūmėtų į priekį ir išspręstų Šiaurės Korėjos karo belaisvių klausimą“, – sakė atstovas spaudai.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ A. Sybiha rašė, kad jis ir Cho Hyunas šį klausimą aptarė išsamiai.
„Didvyriška“
Buvo pranešta, kad Šiaurės Korėjos pareigūnai nurodė Rusijos pusėje kovojantiems kariams nusižudyti, o ne leistis sulaikomiems.
Vienas iš dviejų Ukrainos sulaikytų karių anksčiau šiais metais Pietų Korėjos transliuotojui MBC sakė: „Jei nebūsiu išgabentas į Pietų Korėją, galiausiai mirsiu.“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas balandį gyrė Ukrainoje žuvusius Šiaurės Korėjos karius už tai, kad jie „be dvejonių“ dalyvavo „kovose vienas prieš vieną ir didvyriškuose savižudiškuose sprogdinimuose“, pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra.
Kyjivas patikino Seulą, kad abu kariai nebus grąžinti į Šiaurės Korėją prieš jų valią, kovo mėnesį sakė Cho Hyunas.
Analitikai teigia, kad Šiaurės Korėja iš Rusijos gavo finansinę paramą, karines technologijas, maisto ir energijos mainais į raketas, šaudmenis ir tūkstančius karių Maskvos karui Ukrainoje.
Abi šalys 2024 metais pasirašė abipusės gynybos sutartį, įpareigojančią viena kitą „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą, jei kuri nors iš jų bus užpulta.
Daugiau nei 7 tūkst. Šiaurės Korėjos karių žuvo arba buvo sužeisti kovodami kartu su Rusijos pajėgomis Kursko srityje per 2024–2025 metų kampaniją, šią savaitę leidinys „The Kyiv Independent“ citavo Ukrainos karinės žvalgybos agentūrą.
A. Sybiha teigė, kad jis ir Cho Hyunas taip pat aptarė „bendrus iššūkius, kylančius dėl stiprėjančio Maskvos ir Pchenjano bendradarbiavimo“.