Atsiuntė du benzinvežius
Degalų krizė Kaliningrado sričiai smogė dar smarkiau nei žemyninei Rusijos daliai.
Benzinas ir dyzelinas į ekslavą yra atgabenamas, Kaliningrado sritis neturi naftos perdirbimo gamyklų.
Per patį degalų trūkumo piką srities valdžia oficialiuose pranešimuose džiūgavo, kad degalų krizei spręsti pasiuntė du papildomus benzinvežius.
Esą degalinių tinklai nesusitvarko su padidėjusia paklausa, todėl įmonė „Lukoil“ degalų išvežiojimui pasiuntė du papildomus sunkvežimius.
Vietinių nelabai įtikino tokie pranešimai, nes daugelyje degalinių degalų tiesiog iš viso nebuvo.
Vairuotojai niūrius komentarus pildė nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kur buvo užfiksuoti degalinių pranešimai, kad jokio benzino jose nėra.
Už valandą – 1 tūkst. rublių
Oficialiai skelbiama kitokia informacija, nei vietiniai liudija socialiniuose tinkluose.
Gyventojai mini, kad kai kur A95 benzino litras esą parduodamas už 160 rublių (1,93 euro). Dyzelino kaina svyruoja apie 150 rublių už litrą (1,81 euro).
Oficialioji statistika rašo, kad benzino litras kainuoja iki 125 rublių (iki 1,51 euro).
Taip pat kaliningradiečiai skundžiasi, kad vienam vairuotojui leidžiama įsipilti tik 30 litrų benzino, o dyzelino – 60 litrų.
Eilėse prie degalinių gudruoliai ėmėsi versliuko – už tai, kad pastovės valandą prie degalinės ir užims vietą, jie prašo tūkstančio rublių (per 12 eurų).
Pokalbių svetainėse vietiniai pažymėjo, kad 14 proc. degalinių Kaliningrade iš viso neturi parduoti degalų.
Prie 23 proc. degalinių ir šiuo metu driekiasi eilės, o 63 proc. degalinių, kaip teigiama, dirba įprastu režimu.
Muštynes sukėlė moterys
Per patį degalų stygiaus piką socialiniuose tinkluose sklido vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos įnirtingos kovos vienoje Kaliningrado srities degalinėje.
Vaizdo įrašo autorius pasakojo, kad Sovetske matė, kaip konfliktas kilo dėl vienos itin jauno amžiaus vairuotojos akibrokšto.
Jaunuolė užblokavo kelią visai eilei ir nenurimo, kol jai nebuvo smogta į veidą. Tuomet eilė pajudėjo akimirksniu.
Kai kuriose Rusijos miestų degalinėse buvo dislokuota kelių policija ir Rusijos nacionalinė gvardija.
Vienas įpykęs rusas Kaliningrade norėjo prisipilti degalų į kanistrus, o tai draudžiama.
Gavęs degalinės darbuotojo pastabą, pilietis darbuotoją įstūmė į mikroautobuso saloną ir pagrasino surakinti antrankiais bei sulaužyti jam rankas.
Kaliningradui dar pasisekė. Rusijos okupuotame Kryme benzino litras kainuoja 350 rublių (4,22 euro).
Penzoje prie degalinės vyrai santykius aiškinosi ginkluoti armatūra ir beisbolo lazdomis. Muštynių banga ritasi per visą Rusiją.
Naftos yra, benzino – ne
„Kaliningrado sritis iš visų pusių ribojasi su tais, kurie ilgą laiką buvo jos priešai. Tačiau tradiciškai centras lemia regiono plėtros politiką. Taigi mieste ir aplinkiniame regione nuolat vyksta fantastiškos statybos, nusausinamos pelkės, perkeliami paplūdimiai, nustatoma visko kontrolė ir apskaita, bet negaliu nepasakyti, kad regione yra naftos“, – taip apie Kaliningrado sritį socialiniame tinkle rašė buvęs Pionersko deputatas Antonas Gendriksonas, kuris į tarybą 2017 metais pateko kaip valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas, tačiau vėliau iš partijos pasitraukė.
Vyras pastebėjo, kad Kaliningrado srityje nafta išgaunama ne tik žemyne, bet ir jūros šelfe.
„Kravtsovskojės telkinys (D-6) yra didžiausias Baltijos jūroje. Atrastas 1983 m., jis yra 22 km į vakarus nuo Kuršių nerijos. Jūros gylis šioje vietovėje yra 25–35 metrai. Naftai išgauti iš šios vietovės buvo pastatyta pirmoji Rusijoje „Lukoil“ jūrinė, ledui atspari, stacionari platforma (OIRFP). Bendras konstrukcijos svoris yra maždaug 11 tūkst. tonų“, – rašė rusas.
Pilietis priminė D-33 telkinį, taip pat esantį Baltijos jūros šelfe.
„Jis atrastas 2015 m. ir yra 32 km į šiaurės vakarus nuo Kravtsovskojės telkinio, 57 km nuo pakrantės. Naftos atsargos vertinamos 21,2 mln. tonų. Naujos, visiškai automatizuotos šio įrenginio platformos statyba buvo paskelbta 2025 m. „Lukoil-Kaliningradmorneft LLC“ tiekia naftą iš 25 sausumos telkinių Kaliningrado srityje“, – teigė rusas.
Pasak gyventojo, nafta perdirbama iki tinkamos parduoti būklės trijose naftos surinkimo stotyse (Romanovo naftos surinkimo stotyje, Ušakovo naftos surinkimo stotyje ir Zorino naftos surinkimo stotyje) ir gabenama į integruotą naftos terminalą Iževskojės kaime.
„Štai ir viskas. Niekas nežino, kur ji atsiduria. Kaliningrado srities naftos atsargos vertinamos 275 milijonais tonų. Bet Kaliningrado srityje nėra naftos perdirbimo gamyklos. Nėra naftos siurblinės. Kiekvienas vietos gyventojas žino, kad Kaliningrado naftos siurblinė yra gyvybiškai svarbi“, – taip degalų stygiaus įkarštyje rašė rusas.
Srities gyventojas stebėjosi, kad naftos Rusija turi, yra ir technologijų, bet benzino Kaliningrade trūksta arba degalinėse jo iš viso nėra.
Maisto kainų šokas
„Maisto kainos Kaliningrado srityje kyla sparčiau nei šalies vidurkis. Valdžia tai ignoruoja. Centrinio banko duomenimis, infliacija Kaliningrado srityje nuolat viršija Rusijos vidurkį. Gegužės mėnesį ji buvo 5,89 proc., palyginti su 5,31 proc. visoje šalyje. Vasarį skirtumas buvo dar didesnis: 6,97 proc., palyginti su 5,91 proc. Tai ne atsitiktinumas – eksklavas visada moka daugiau už logistiką, pristatymą ir priklausomybę nuo išorinių tiekėjų“, – taip viešai aiškino buvęs politikas A. Gendriksonas.
Kai kuriuose Rusijos miestuose degalinėse buvo dislokuota kelių policija ir Rusijos nacionalinė gvardija.
Jis skaičiavo, kad degalų krizė dar labiau pablogino situaciją.
„Pažvelkime į konkrečias kainas. Per pastarąjį mėnesį bulvės pabrango 31–51 rubliu už kilogramą, svogūnai – 14–20 rublių, morkos ir kopūstai – iki 20 rublių, citrinos – 290 rublių, pomidorai – nuo 150 rublių, o agurkai – nuo 100 rublių. Tai sudaro pagrindinį maisto prekių krepšelį. Tuo pačiu metu sezoninių daržovių kainos Kaliningrade krenta lėčiau nei šalies vidurkis – Centrinis bankas tai tiesiogiai sieja su didesnėmis pristatymo išlaidomis regionui“, – pastebėjo visuomeninis veikėjas.
Gyventojas stebėjosi, kad Kaliningrade veiklą nusprendė nutraukti žinomas mažmeninės prekybos tinklas „Victoria“.
„Vienas seniausių vietos mažmenininkų mieste užsidarė po to, kai jį įsigijo federalinis tinklas „Piatiorochka“. Kaliningradiečiams tai reiškia mažesnį pasirinkimą ir aukštesnes kainas, nesant konkurencijos. Atsižvelgiant į tai, rusai tapo mažiau linkę pirkti: 2026 m. pirmąjį pusmetį kvitų skaičius parduotuvėse sumažėjo 10 proc. Vidutinis kvitas auga kartu su infliacija, tačiau žmonės perka mažiau ir racionaliau – pereina prie nuolaidų parduotuvių ir vengia impulsyvių pirkinių. Ši situacija Kaliningrade yra dar opesnė: regionui būdinga didesnė nei Rusijos vidurkis infliacija ir struktūrinė priklausomybė nuo žemyno, o daugiau nei 8 proc. regiono gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos“, – tikino buvęs politikas.
A. Gendriksonas kėlė idėją, kad kaliningradiečiams gyvenimas eksklave turėtų būti kompensuojamas mokesčių lengvatomis.
„Užuot subsidijavęs regiono mokesčių potencialą, gubernatorius užsiėmęs jubiliejaus šventimu, o regiono valdžia daugiausia dėmesio skiria žolės pjovimui ir duobių taisymui. Tuo metu kaliningradiečiai vis sunkiau įperka pagrindinius maisto produktus“, – rašė buvęs politikas.
Protestai – dėl malūno
Netikėta protesto prieš valdžią forma užgimė Kaliningrade dėl didelės gyventojų pasipiktinimo bangos, kuri kilo po to, kai verslininkai nusprendė nugriauti istorinį malūną.
„Fizinis kultūros paveldo objektų naikinimas Rusijos Federacijoje jau seniai peržengė teisinės sferos ribas. Tai ne tik federalinio įstatymo pažeidimas – tai gilios sisteminės krizės, paveikiančios nacionalinio identiteto, istorinio tęstinumo ir viešosios etikos pagrindus, simptomas“, – taip apie griuvėsiais virstantį istorinį pastatą socialiniame tinkle rašė Valerij Ščerbatych, žinomas Kaliningrado srities visuomenės veikėjas, kurio pagrindinė veikla yra susijusi su istorinio Rytų Prūsijos architektūros paveldo atkūrimu ir pritaikymu turizmui.
V. Ščerbatych vadovauja prie Kaliningrado srities paminklų apsaugos tarnybos veikiančiai visuomeninei tarybai.
XIX a. pabaigoje pastatytą Karaliaučiaus malūno komplekso pastatą įsigijo įmonė „Rusų duona“.
Liepos 7-ąją įmonė pradėjo griauti vilą, išsiskiriančią neogotikiniais langais ir fachverko konstrukcijos plytų mūru.
Vietiniai, smerkdami tokius verslininkų veiksmus, ragino nepirkti „Rusų duonos“ produkcijos ir rengti piketus.
„Kai ekskavatorius nugriauna autentišką istorinį pastatą, kad atsirastų vietos standartiniam gyvenamųjų namų kompleksui, visuomenė gauna nedviprasmišką signalą: trumpalaikis pelnas yra svarbesnis už kultūrinį tęstinumą. Šis signalas yra destruktyvus – jis perteikia paradigmą, kad finansiniai ištekliai suteikia teisę į kultūrinę amneziją. Problema ypač opi mankurtizmo reiškinio kontekste – ryšio su istorinėmis šaknimis praradimo. Kaliningrado srityje šią problemą apsunkina prūsiška regiono architektūros paveldo kilmė. Tačiau didžiajai daugumai gyventojų tai tiesiog jų maža tėvynė, gimtinė ir tapatybės formavimosi vieta. Prūsijos paveldas jau seniai tapo jų kultūriniu kraštovaizdžiu, o jo praradimas suvokiamas kaip asmeninis“, – taip apie griaunamą malūno pastatą rašė V. Ščerbatych.
Pliažo vietoje – apartamentai
Dar viena nepasitenkinimo banga kilo po valdžios sprendimo Pionerske leisti ant jūros kranto vykdyti plataus masto statybas.
2,9 hektaro sklypas su tiesiogine prieiga prie paplūdimio buvo pašalintas iš kurortinės zonos ir perkvalifikuotas.
Dabar jame galima statyti ne tik viešbučius, bet ir apartamentus, biurų pastatus ir prekybos centrus.
Vietiniai socialiniuose tinkluose ypač piktinosi, kad nekilnojamojo turto registras skelbia, jog žemė priklauso regionui ir niekada nebuvo išnuomota.
Pasienyje – apklausos
Ne tik pajūrio užstatymo istorija sukėlė pasipiktinimo valdžia bangą.
Daugiausiai emocijų kaliningradiečiai lieja ne dėl duonos, o dėl sienų klausimo.
Lenkams ėmus atidžiau tikrinti įvažiuojančius į ES rusus, socialiniuose tinkluose nuvilnijo nerimo banga – nejaugi sienas jau uždaro?
Lenkų pasieniečiai patikras pasienyje sustiprino liepos 10-ąją. Pasirinktinai buvo tikrinami ne tik lengvųjų automobilių keleiviai, bet ir keliavusieji autobusais.
Pasieniečiai ypač atidžiai tikrino jaunus, sveikus vyrus, buvo atvejų, kai po kelis išsivesdavo iš autobuso apklausai.
Lenkai klausinėjo, kokiu tikslu rusai traukia į Lenkiją, ką ten veiks ir kiek ilgai bus.
Kai kurie rusai sulaukdavo klausimo ir dėl Ukrainos.
Rusai aptarinėjo, kad 30 keleivių autobusą lenkai buvo sustabdę 2,5 valandos, nes penkis vyrus išsivedė pokalbio.
Panika dėl sienų uždarymo
Savaitgalį įvairiose rusakalbių grupėse užvirė diskusijos dėl visuotinės mobilizacijos ir sienų uždarymo.
Tačiau diskusijų dalyviai labiau akcentavo sienų uždarymą nei mobilizacijos grėsmę.
Vieni tvirtino manantys, kad jau šį rudenį Rusija savo piliečiams uždarys išvykimo kelius.
Kiti tuo abejojo ir svarstė, kad tai nutiks po dvejų trejų metų.
„Tada kaip tik prasidės toks „laimingas“, bet alkanas gyvenimas, kad 10 milijonų panorės išvykimo. Čia tie patys, kurie politika nesidomi. O darbo rankos bus reikalingos šalies atstatymui, miško kirtimui, rūdos kasimui ir karo su NATO pasiruošimui“, – iš tėvynainių pasišaipė Nikolajus.
Vyrą kiti užsipuolė, esą darbo liaudies vaidmenį Rusijoje atlieka kirgizai, uzbekistaniečiai, tadžikai.
„Kaip šiuo metu staiga dingo benzinas, taip po 12 mėnesių dings normalūs atlyginimai. Tadžikas nebenorės važiuoti į Rusiją dirbti už 200 dolerių. O taip ir bus“, – patikslino mintį Nikolajus.
Kiti rusai diskutavo, kad negalima sienų uždarinėti, tai esą Rusijos konstitucija draudžia.
Tačiau vietiniams kai kas mikliai priminė, kaip lengvai Rusijoje ta konstitucija kaitaliojama.
Įbaugintiems rusams druskos ant žaizdos diskusijoje papildavo ne tik ukrainiečiai, užsienyje gyvenantys tėvynainiai, bet ir lietuviai ar lenkai, kurie nepraleido progos paaiškinti rusams priežastinį ryšį dėl jų gyvenimo perspektyvų.
„Pas jus benzino nėra. Jūs iki oro uosto nenuvažiuosite. Laukuose mašinos užges. Kodėl niekas negali suvokti sąsajų tarp išvykimo vizų ir mašinos be benzino?“ – rusus erzino vienas vyras.
„O Kirkorovas dabar Majamyje“, – dar didesnį rusų įsiūtį svilino kitas socialinio tinklo gerbėjas.
Realių baimių rusams įvarė tai, kad jau savaitę Rusijos valdžios portalas nepriima prašymų dėl naujo pavyzdžio pasų išdavimo.
Kai kas viešai prognozavo, kad po rinkimų Rusijoje, kai juos vėl laimės partija „Vieninga Rusija“, bus paskelbta mobilizacija ir uždarytos sienos.
„Geriausia išvykimo viza bus dolerio kursas – 200 rublių. Įves greitai“, – reziumavo vienas rusas.
„Baudžiavą sugrąžins, 25 metų tarnyba armijoje – ne už kalnų“, – erzino vienas ukrainietis.
„Jie tiesiog uždraus keliones. Jie tai vadins kažkokia biurokratine taktika, pavyzdžiui, „neigiamu turizmu“ arba „piliečių apsauga nuo nuosmukio“, – pripažino vienas nusivylusiųjų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)