Ignoruoja debatus
„Rossija 1“ laidų vedėja Rusijos valstybinės televizijos eterio darbuotojams įprastu balsu sveikinasi su auditorija. Kamera stambiu planu rodo raudoną palaidinę vilkinčios šviesiaplaukės žurnalistės veidą. Moteris praneša: tai – Valstybės Dūmos rinkimų kampanijos renginys, skirtas 158-ajai rinkimų apygardai; balsavimas vyksiąs rugsėjo 18–20 d.
Kamerai po truputį atsitraukiant, ryškėja visas studijos vaizdas. Septyni aukšti stalai ir tik prie vieno iš jų žmogus – ta pati žurnalistė. Nė kiek nesutrikdama ji tęsia: „Mūsų studijoje kandidatai nepasirodė, todėl aš su jumis atsisveikinu.“
Regioninei Riazanės televizijai analogišką laidą teko parodyti bent dukart. Tačiau tai – jokia sensacija. Tokios situacijos pasikartojo ir Vladimiro srityje, Udmurtijoje, Jakutijoje, Buriatijoje, kur kandidatai pagal įstatymą privalomose televizijos debatų laidose nepasirodė visai arba į diskusiją ateidavo tik vienas jų.
Skirtingai nei klestinti propagandinių pokalbių šou kultūra, rinkimų debatų tradicija Rusijoje miršta taip ir nesubrendusi. Vladimiras Putinas prezidento rinkimus laimėjo nesyk – televizijos debatuose nedalyvavo nė karto. Viešas diskusijas ignoruoja ir dažnas kandidatas į gubernatorius ar merus.
Valdžios statytiniams, kurie savireklamai gali panaudoti administracinius resursus, – tai tik į naudą. Kuo mažiau viešų diskusijų, tuo mažiau nemalonaus erzelio, tuo didesnė piliečių apatija – lengviau juos valdyti.
Nieko sensacingo nevyksta ir tais atvejais, kai federaliniais kanalais transliuojamos šio žanro rinkimų laidos: niekas nenori rizikuoti kalbėti aštriomis temomis, o ir konkurencija tarp kandidatų – tik tariama.
Tuščia televizijos studija – puiki mizanscena Rusijos politiniame teatre, kuriuo pavirto demokratiją imituojantis viešasis gyvenimas. Politologai Rusiją vadina rinkimų autokratija – rinkimai ir toliau rengiami, bet jie organizuojami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis ir atlieka tam tikrą funkciją. Vienas iš tikslų – sudaryti įspūdį, kad sistema yra demokratinė ir teisėta.
Pasirinkimo farsas
Rusijos politinės ir rinkimų sistemos erozija prasidėjo XXI a. pirmojo dešimtmečio viduryje, kai Kremlius sustiprino žiniasklaidos kontrolę ir ėmė kovoti su politinės įtakos turėjusiais oligarchais. Tik kartais šis nuosmukis sulėtėdavo, reformos trumpam atverdavo erdvės politinei konkurencijai, mano „The Moscow Times“ kalbinti politologai.
2004–2012 m. buvo panaikinti gubernatorių rinkimai. Juos grąžinus 2012 m., įvesta griežtų saugiklių, užtikrinančių, kad regionų vadovais taptų tik valdžiai lojalūs asmenys. Didžiojoje dalyje Rusijos miestų merą skiria vietos deputatų taryba iš gubernatoriaus kontroliuojamos komisijos atrinktų kandidatų.
Tiesioginiai merų rinkimai kol kas vyksta tik keliuose regioniniuose centruose (pvz., Jakutske, Chabarovske, Novosibirske). Maskva ir Sankt Peterburgas turi specialius federalinės reikšmės miestų statusus, todėl ten renkami ne merai įprasta prasme, o regionų vadovai – gubernatoriai.
Nuo 2011 m. Valstybės Dūmos sudėtis reikšmingai nebesiskyrė viena nuo kitos. Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“ nuolat kontroliavo konstitucinę daugumą, o kitos partijos tik mechaniškai tvirtino įstatymų projektus.
Kaip ir daugelio autokratų, Vladimiro Putino režimas itin mėgsta formalumus. Todėl, pvz., panorus atimti iš tuomet populiarėjusio opozicijos politiko Aleksejaus Navalno galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, jam buvo iškelta byla. Iki pat 2025 m. liepos veikė nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Golos“, nuo 2000 m. fiksavusi rinkimų pažeidimus. Nors jos balsas valdžiai nebuvo įdomus, dabar užkliuvo ir ji. Jos vadovas Grigorijus Melkonjancas pernai buvo nuteistas kalėti penkerius metus.
Ilgainiui represijos buvo institucionalizuotos, per pastarąjį dešimtmetį oficialiai įregistruotų politinių partijų skaičius sumažėjo nuo 75 iki 17. Šiemet rinkimuose dalyvauja vos dešimt partijų. Anot „The Insider“, konkurencija – mažesnė net nei 1993 m.
Aktorius pakeitė veteranai
Anot rinkimų projekto „Election Atlas“ eksperto Vadimo Ternovojaus, šiemet pirmą kartą nuo 2012 m. kandidatus į Valstybės Dūmos rinkimus galėjo kelti tik nuo rinkėjų parašų rinkimo atleistos partijos. Pagal Rusijos įstatymus, partijos, norėdamos būti įtrauktos į rinkimų biuletenį, turi surinkti 200 tūkst. rinkėjų parašų. Ši procedūra nereikalinga partijoms, kurioms jau yra atstovaujama Valstybės Dūmoje arba jos yra iškovojusios vietų bent viename regiono įstatymų leidybos organe.
Nuo 2022 m. visų lygių rinkimuose dalyvaujančių kandidatų (ir registruotų, ir naujai iškeltų) skaičius sumažėjo maždaug 20 proc. Ekspertai šį nuosmukį sieja su mažėjančiu susidomėjimu dėl didėjančio atotrūkio tarp politinės veiklos rizikos ir naudos: represijų neišvengia ne tik pilietinės visuomenės aktyvistai, bet ir komunistų, liberalų demokratų, net valdančiosios partijos atstovai.
Šiemet rinkimuose dalyvauja 1 723 kandidatai, ketvirtadaliu mažiau nei 2021 m. ir gerokai mažiau nei 2016-aisiais (kai buvo 2 438). Savarankiškai išsikėlę – tik 83 kandidatai (pvz., 2016 m. buvo 300), užregistruoti – tik keturi (2016 m. buvo 23). Nė viena privilegijų neturinti partija nekėlė kandidatų vienmandatėse apygardose, nors 2021 m. tokių kandidatų dar buvo. Apygardų, kuriose tebėra reali konkurencija arba bent jos požymių, „The Insider“ vertinimu, liko vos 25–30.
Pasikeitė ir tipiško kandidatų portretas. Anksčiau tarp jų būdavo daug merų, mokytojų, gydytojų, kultūros veikėjų, universitetų vadovų ir kitų vietos bendruomenėse įsitvirtinusių žmonių, o dabar išaugo su karu Ukrainoje susijusių veikėjų skaičius. Vien „Vieningosios Rusijos“ sąrašuose – mažiausiai 32 kariuomenėje tarnaujantys asmenys arba žmonės, susiję su karine infrastruktūra, pagalba ir parama ginkluotosioms pajėgoms. Kremliaus partijos branduolys išliko menkai tepakitęs – vienmandatėse apygardose kandidatuoja 120 dabartinių Valstybės Dūmos deputatų.
Komunistų partijos sąrašą politologai vadina konservatyviausiu, aukščiausiose pozicijose – vyresnės kartos partinio elito atstovai.
Tikėtina, kad nukraujuos Liberalų demokratijų partija: iš 21 dabartinio deputato pergalė prognozuojama ne daugiau kaip devyniems. „Teisingoji Rusija“ išgyvena kartų kaitą ir ieško naujos pusiausvyros tarp socialinės ir patriotinės darbotvarkės. „Naujieji žmonės“ dar tik antrą kartą dalyvauja federaliniuose rinkimuose ir toliau formuoja savo politinį ir personalinį pagrindą.
Išmesti už borto
Net jei sparčiai blogėjanti ekonominė situacija, degalų krizė priverstų rinkėjus susimąstyti ir žymi dalis jų balsuotų ne už „Vieningąją Rusiją“, per ilgus metus Kremlius yra ištobulinęs rezultatų klastojimo mechanizmus. Pvz., 33 regionuose galima balsuoti elektroniniu būdu – tai laikoma idealia galimybe falsifikuoti rezultatus. Pastaruosiuose rinkimuose masiškai naudotas vadinamasis karuselės metodas, kai tie patys asmenys balsavo skirtingose apylinkėse.
Formaliai rinkimuose dalyvauja partija „Vieningoji Rusija“, Komunistų, Liberalų demokratų partijos, „Teisingoji Rusija“, „Naujieji žmonės“ ir „Jabloko“. Visų, išskyrus pastarąją, programos – tarsi skirtingais balsais Kremliaus naratyvus atkartojantis aidas.
„Jabloko“, kurios rinkimų kampanija pagrįsta antikarinėmis tezėmis, neleista varžytis dėl mandatų, skirstomų pagal proporcinę rinkimų sistemą, t. y. balsuojant už atskiras partijas. Formali priežastis – Aukščiausiasis Teismas taip reagavo į partijos „Rodina“ ieškinį dėl esą „autorių teisių pažeidimų“ ir „neteisėto finansavimo“.
„Jabloko“ liko tik gladiatorių kovas primenantys mūšiai pagal mažoritarinę sistemą, kai balsuojama ne už partiją, bet už konkretų kandidatą. Ketvirtadieni duomenimis, 106 bando laimę 45 regionuose, nors iš pradžių buvo užsiregistravę 135 kandidatai.
Tarp 36 opozicinių kandidatų, pašalintų iš Valstybės Dūmos ir regioninių parlamentų rinkimų, daugiau nei pusė susiję su „Jabloko“. Nuo karo pradžios šeši „Jabloko“ nariai (du iš jų – partijos vicepirmininkas Levas Šlosbergas ir Maksimas Kruglovas) buvo nuteisti ir pripažinti politiniais kaliniais, dar du laukia nuosprendžio.
Balsuos, kaip įpratę?
Gegužę, kai iki tariamo balsavimo buvo likę tik keli mėnesiai, 66 proc. nepriklausomo sociologinio „Levada“ centro atliktos apklausos dalyvių nežinojo, kada vyks Valstybės Dūmos rinkimai, o 28 proc. neketino balsuoti. 41 proc. neketinančių balsuoti nurodė, kad jų balsas nieko nepakeistų, o 24 proc. sakė netikį, jog rinkimai bus sąžiningi.
Pastarąjį kartą Rusijos parlamentarų sąrašas atnaujintas 2021 m., t. y. prieš plataus masto invaziją į Ukrainą. Šiųmetis balsavimas, kurį egzilyje gyvenanti politologė Jekaterina Šulman yra pavadinusi elektoraline procedūra, atskleidžia tam tikrus Rusijos socialinio ir politinio stabilumo aspektus.
Valstybinis viešosios nuomonės tyrimų centras balandį paskelbė, kad „Vieningosios Rusijos“ reitingas nuo metų pradžios nukrito iki rekordinių žemumų – 27,7 proc. Pakeitus apklausų metodiką (telefonines apklausas pakeitus kombinuotais metodais, kai pas dalį respondentų apsilankoma namuose), rugsėjį šis skaičius išaugo iki 37,4 proc.
Likus savaitei iki balsavimo, nepriklausomos tyrimų grupės „ExtremeScan“ apklausa rodė, kad 24,6 proc. apsisprendusių rinkėjų būtų balsavę už „Jabloko“, o 31,8 proc. – už „Vieningąją Rusiją“. „Jabloko“ nedalyvaujant, balsai pasiskirstytų taip: „Vieningoji Rusija“ – 35,6 proc., Komunistų partija – 23,9 proc., „Naujieji žmonės“ – 16,2 proc., Liberalų demokratų partija – 11 proc., „Teisingoji Rusija“ – 5,9 proc.
Gegužę, t. y. tada, kai buvo teorinė tikimybė, kad rinkimuose dalyvaus ir „Jabloko“, 30 proc. visų „Levada“ centro respondentų buvo pasirengę balsuoti už „Vieningosios Rusijos“ sąrašą, kas dešimtas – už liberalus demokratus, toliau rikiavosi komunistai, „Naujieji žmonės“ ir „Teisingoji Rusija“.
Tiems, kurie jau buvo apsisprendę dėl savo partijos, „Levada“ sociologai uždavė papildomą klausimą apie pasirinkimo motyvus. Dažniausiai savo konkrečios partijos pasirinkimą respondentai grindė pasitikėjimu ja, įpročiu visada už ją balsuoti arba simpatija partijos programai.
„Jabloko“ liko tik gladiatorių kovas primenantys mūšiai pagal mažoritarinę sistemą, kai balsuojama ne už partiją, bet už konkretų kandidatą.
Įžanga į mobilizaciją?
Vis dėlto pagrindinė tariamų rinkimų intriga – ne kiek Dūmos mandatų turės šiandien 321 iš 450 vietų turinti „Vieningoji Rusija“, bet kokius žingsnius žengs Kremlius po rinkimų.
Eliminuodamas iš rimtos kovos „Jabloko“, vienintelę politinę jėgą, kuri atvirai kalba apie būtinybę baigti karą, Kremlius pavertė rinkimus referendumu dėl karo tąsos.
Likus dviem dienoms iki rinkimų, Vladimiras Putinas susiejo balsavimą su parama Rusijos kariuomenei. „Jūsų pasirinkimas ir valia dar kartą įrodys, kad milijonai žmonių stovi už mūsų kovotojų nugarų, kad esame vieninga tauta“, – sakė jis trečiadienį per televiziją transliuotame kreipimesi. Dalyvavimą rinkimuose jis V. Putinas pavadino „bendru indėliu į Rusijos pergalę“.
Tokia retorika – ideologinis pamatas nepopuliariems sprendimams. Pvz., galimai mobilizacijai.
Tęsiantis karui, kasdien daugiau kaip 1 tūkst. žmonių netekančioms rusų pajėgoms reikia naujų kareivių. Tačiau savanorių gretos mažėja. Ekonomisto Janio Klugės, analizuojančio oficialius Rusijos gynybos biudžeto duomenis, teigimu, nuo šių metų sausio iki rugpjūčio sutartis su Rusijos kariuomene pasirašė apie 234 tūkst. žmonių. Tai – maždaug 10 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Viena tikėtinų atslūgusio entuziazmo priežasčių – mažėjančios išmokos. Regionai, kurie anksčiau varžėsi dėl kuo didesnio atlygio samdomiems kareiviams, šiandien drastiškai mažina biudžetus. Pvz., Mordovija dar rugpjūčio 18 d. naujiems kontraktininkams nustatė 3 mln. rublių išmoką, tačiau jau rugsėjo 15 d. ją sumažino iki 800 tūkst. rublių.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Maskva 2026–2027 m. planuoja mobilizuoti apie 600 tūkst. žmonių – po 300 tūkst. kasmet.
Valdžia išmoko pirmosios priverstinės mobilizacijos bangos pamokas, pagerintos galimybės sekti mobilizuotinus asmenis, gauti informaciją apie jų dabartinę gyvenamąją vietą, darbovietę, priimta ribojančių priemonių (pvz., draudimas keliauti į užsienį net per Baltarusiją). Darbdaviai (tiek valstybinių įmonių, tiek privatūs), ugdymo įstaigos jau dalyvauja mobilizacijos procese.
Galimybės klastoti
Valstybės Dūmos rinkimuose naudojama nauja valstybinės automatizuotos balsavimo sistemos versija „GAS Vybory 2.0“. Opozicinių žurnalistų teigimu, balsavimo rezultatai gali būti klastojami beveik kiekviename etape – nuo rinkėjų sąrašų sudarymo iki elektroninių balsavimo protokolų įkėlimo į sistemą. Apie tai pranešė „Važnyje istoriji“ redakcija, kuriai pavyko iš kompiuterinių įsilaužėlių gauti beveik 200 GB sistemą kūrusios kompanijos „Cifrotech“ dokumentų.
Žurnalistai atrado nemažai galimybių manipuliuoti sistemos duomenimis. Pvz., pasirašyto popierinio protokolo duomenis į sistemą galima įvesti rankiniu būdu, netikrinant jų su originalu. Taip pat galima redaguoti naudojant QR kodą įkeltus protokolus. „Ši programinė įranga neregistruoja balsų, o apdoroja užpildytus protokolus. Rezultatus galima keisti bet kuriame etape: rankiniu būdu redaguojant failus arba duomenų bazėje po importavimo“, – teigė sistemą tyrinėjęs specialistas.
Kita galimybė susijusi su nuotolinio elektroninio balsavimo dalyvių sąrašais. Teritorinės rinkimų komisijos sistemos administratorius gali rankiniu būdu įkelti rinkėjų, norinčių dalyvauti valstybinėje elektroninio balsavimo grupėje, paraiškų sąrašą. Tam nereikia elektroninio parašo, nereikia patvirtinti failo kilmės. Tad galima dirbtinai padidinti rinkėjų, norinčių balsuoti tokiu būdu, skaičių.
Žurnalistai gavo failą su 111,3 mln. žmonių duomenimis – į sistemą jie perduoti nešifruoti. Palyginę dalį duomenų bazės su mirties duomenimis, žurnalistai aptiko mažiausiai 104 tūkst. mirusių asmenų.
„Balsuoja“ ir okupuotos žemės
Vadinamieji rinkimai jau antrą kartą rengiami ir laikinai okupuotose Ukrainos žemėse, Kryme, Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono srityse. 2023 m. naujai okupuotose žemėse buvo pirmą kartą „renkamos“ vietos valdžios institucijos – gubernatoriai ir įstatymų leidžiamosios asamblėjos.
Anot politologo Ihoro Tyškevičiaus, tokie „rinkimai“ – vietos gyventojų tapatybės keitimo proceso dalis. Bent tariamas panašumas į tikrą rinkimų procesą turėtų sukurti iliuziją, esą jie turi „savo“ Vyriausybę. Šie žmonės – dalis neabejotinai laukiantys išvadavimo – grimzta į nežinią. Pastaraisiais mėnesiais vis garsiau ir vis aukštesni politikai kalba apie galimą karo pabaigą, brėžiant laikiną ribą, identišką fronto linijai.
Tai esąs signalas okupuotose teritorijose gyvenanties ukrainiečiams, kad Rusija greitai nepasitrauks. Žmonėms kyla klausimas: kaip planuoti tolesnį gyvenimą? Jiems reikia valgyti, reikia dirbti. Nori jie to ar ne, jiems teks bendrauti su Rusijos valdžia. Šiemet reikia paimti biuletenį su kandidatų į Valstybės Dūmą pavardėmis, kitais metais – galbūt vėl dalyvauti vietos valdžios rinkimų farse.
I. Tyškevičius mano, kad okupantai pasinaudos mobilizuotais Ukrainos piliečiais. Ukrainos karo belaisvių koordinavimo štabo skaičiavimu, tokių yra 46 327. Tų, kurie žuvo, šeimos su okupantais susisaisto bendru naratyvu: tėvą, sutuoktinį, brolį, sūnų nužudė Kyjivo pajėgos.
Jų atveju gali būti taikoma ir schema, apie kurią pasakoja partizanų judėjimas „Ateš“. Zaporižios srityje 291-ojo motorizuotojo šaulių pulko vadovybė masiškai naudoja žuvusių okupantų pavardes, kad surinktų iš anksto nurodytą „Vieningąją Rusiją“ palaikiusių balsų skaičių.
„Realaus personalo, galinčio įvykdyti šią kvotą, banaliai nepakanka dėl didelių nuostolių. Siekdami padengti skirtumą tarp tikrojo karių skaičiaus ir reikalaujamų rodiklių, pulko kanceliarijos darbuotojai ir štabas sąmoningai vilkina oficialų dokumentų apie mirtį ir statusą „dingęs be žinios“ įforminimą“, – pasakoja partizanai.
Balsavimo biuletenius, užpildytus „mirusių sielų“ vardais, pildo štabų karininkai. Vėliau suklastoti biuleteniai vežami į Melitopolį, Berdianską ir Tokmaką. „Kol artimieji ištisus mėnesius negali sužinoti tiesos apie savo artimųjų likimą ir gauti išmokų, vadai naudojasi žuvusiųjų vardais, kad išpūstų politinių ataskaitų rodiklius“, – teigia „Ateš“.
Ir vėl nesutaria
Net ir neturint iliuzijų, kad Kremliaus oponentams pavyktų laimėti reikšmingų pergalių, opozicija suskilo.
Reaguodama į represijas, „Jabloko“ pasiūlė rėmėjams balsuoti tik už savo kandidatus vienmandatėse apygardose, o antrąjį, proporcinės sitemos, biuletenį tiesiog sugadinti.
Kovos su korupcija fondui (FBK) vadovaujanti Julija Navalnaja ir egzilyje gyvenantis visuomenės veikėjas Maksimas Katzas paragino karui nepritariančius tėvynainius balsuoti už bet kurią partijos sąrašuose esančią partiją, išskyrus „Vieningąją Rusiją“, ir už stipriausią kandidatą vienmandatėse apygardose, kuris galėtų nugalėti Kremliaus kandidatą.
Be to, kviečiama balsuoti gyvai, prie balsadėžių ateiti rugsėjo 20-osios vidurdienį ir taip surengti neoficialią pseudoprotesto akciją.
(be temos)
(be temos)
(be temos)