Pastaraisiais metais mes pripratome prie to, kad Rusijos propaganda pasidarė labai primityvi – tuščios pagyros, apokaliptiniai grasinimai. Jų tuštumą mato ir neįgudusi akis. Kremliaus propaganda, arba kaip ją oficialiai vadino rusai, – „informacinė politika“, dar prieš mažiau nei dešimtmetį buvo daug subtilesnė, rafinuotesnė, klastingesnė. Panašu, kad Kremlius nusprendė prisiminti apleistą meistriškumą, kuriuo europiečius seniai aplenkė kosminiais mastais.
Kita vertus, pastebima, kad pats Vladimiras Putinas vis dažniau, paprastai tariant, nusišneka viešai. Tai taip pat svarbus signalas, pranašaujantis tiek geras, tiek ir galimai labai blogas perspektyvas.
Apie tai „Kauno diena“ kalbėjosi su Lietuvoje gyvenančiu rusų opozicijos aktyvistu ir buvusiu politiniu kaliniu Danilu Konstantinovu.
– Beveik visos didžiosios naujienų agentūros ir leidiniai ėmė nuolat skelbti informaciją, gautą iš „šaltinių artimų Kremliui“ arba „šaltinių Putino aplinkoje“. Tokia informatorių Kremliuje gausa jums neatrodo įtartina?
– Turiu nuliūdinti jūsų kolegas, bet viskas yra atvirkščiai ir tai ne jie turi šaltinius Kremliuje, o Kremlius naudojausi žurnalistų patiklumu ir populiarumo troškimu, ir „paslapčia“ šeria jiems būtent tą informaciją, kurią mano esant naudinga Rusijos interesams. Todėl aš dažniausiai netikiu tokiu tokiais pranešimais, nes visai gali būti, kad tie „informatoriai“ kartais išvis yra pramanyti. Tačiau pasitaiko tokio pobūdžio pranešimų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Kremlius naudojausi žurnalistų patiklumu ir populiarumo troškimu ir „paslapčia“ šeria jiems būtent tą informaciją, kurią mano esant naudinga.
Pavyzdžiui, visai neseniai nuskambėjusi esą paties V. Putino citata „jei užbaigsiu karą neužėmęs viso Donbaso – jie mane pakars“. Manau, kad bent iš dalies tiesa, specialiai perduota Vakarų auditorijai siekiant konkrečių tikslų, o būtent, nejučia brukti Vakarams mintį, kad verta spausti Ukrainą visai pasitraukti iš Donbaso, nes „vargšeliui“ V. Putinui tik tiek mažai ir tereikia. Siunčiama į pasąmonę orientuotas nustatymas, kad pats V. Putinas visai nieko vyrukas ir net visai taikingas žmogus. Esą jis pats mielai baigtų karą, bet negali, nes su juo susidoros įniršusi visuomenė ir elito grupuotės. V. Putinas – geras, o štai Rusijos visuomenė – archaiška, kraugeriška ir apskritai siaubinga. Beje, pastarasis teiginys yra iš dalies teisybė (juokiasi).
– Toks metodas ne itin būdingas primityviai pastarojo meto rusų propagandai ir labiau primena painias ir klastingas psichologines operacijas, kurias daug dažniau matėme prieš gerus 15 ar net 20 metų.
– Taip ir yra. Kremlius vėl išsitraukė tų laikų „metodičkas“ ir kelia savo psichologinių operacijų kokybę. Tai, tam tikra prasme, gali būti geras ženklas. Jei Kremlius ima kažką daryti kokybiškai, reiškia jie turi kažkokių problemų, kažkas klostosi ne taip, kaip jie nori. Galbūt tai net ženklas, kad jie linksta link to, kad kažkaip su Vakarais teks susitarti. Žinoma, jie įsivaizduoja, kad privers tartis išskirtinai sau palankiomis sąlygomis.
Kremlius su Vakarais jau gana seniai žaidžia „beždžionėlę“.
– Tačiau kaip tarpusavyje dera tokia subtili įtaka ir brutalūs grasinimai paversti Vakarus „radioaktyviais pelenais“ ir jau masinėmį pobūdį įgijusios diversijos Vokietijoje ir kitose Europos šalyse?
– Kremliaus strategų galvose tai dera puikiai. Rusų kriminaliniame žargone yra terminas „beždžionėlė“ – sukurti kažkam problemą ir pasisiūlyti ją išspręsti. Net nesvarbu, jei tas kažkas žino, kad problemą sukūrei būtent tu pats. Tai štai Kremlius su Vakarais jau gana seniai žaidžia „beždžionėlę“. Tuo pačiu metu V. Putinas kuria sau taikaus valdovo įvaizdį, bet čia pat ir padeginėja gamyklas ir žudo žmones. Beje, nesuprantu, kodėl Europoje tai vis dar vadinama hibridiniu karu. Ne, tai pats tikriausias karas, tik be tankų kolonų. O Kremliaus žinia labai aiški: nesikiškite Ukrainoje ir mes baigsime sprogdinti, padeginėti ir žudyti Europoje.
– O kaip vertinate paties V. Putino neseniai pažertus „perlus“? Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, jis staiga ėmė kažką veblenti apie „orkas, į gabalus drąskančias baltąsias meškas“, o, grįžęs iš Tolimųjų Rytų, su kvailoka šypsenėle porino, kaip matė tigrą, kuris „vizgino uodegytę“. Juk tai kažkoks kliedesys?
– V. Putinas sensta, jo protas nyksta. Neatmesčiau galimybės, kad jam vystosi demencija ir jo kognytuviniai gabumai traukiasi. Taip pat galime pastebėti, kad protiškai jis vis dažniau pasineria į praeitį, į savo sovietinę jaunystę. Pavyzdžiui, jis ėmė naudoti dešimtmečiais pamirštus sovietinės propagandos štampus kaip „imperializmo rykliai“ ir panašias frazes. Iš ten pat ir jo „didžiosios pergalės“ ir „kovos prieš nacistus“ manija. Senolių mintis dažnai apsėda iš pasąmonės užkaborių iškylantys jaunystės vaizdiniai. Beje, šie V. Putino kliedesiai randa atgarsį tais pačiais dalykais kliedinčių Rusijos pensininkų protuose. O jie sudaro net labai reikšmingą visuomenės dalį.
Egzistuoja pavojus, kad į demenciją slystantis diktatorius gali sukelti labai labai rimtų problemų visam pasauliui.
Beje, visa tai patvirtina dar vienas dalykas – matome „skirtingus Putinus“. Vieną dieną jis sklandžiai kalbą apie ekonomiką, o kitą – kliedi apie lokius ir orkas. Tai ženklas, kad asmenybė skilinėja ir nors didesnę dalį laiko jis išlieka adekvatus, kartais tiesiog ima ir nebesusivaldęs „nučiuožia“.
Taigi, V. Putinas vis dar išlaiko sistemos ir elito grupių kontrolę, bet jo protas nyksta ir jau matosi, link kur visa tai eina – vieną dieną jo proto būklė taps tokia bloga, kad jis taps soste sėdinčia kaliause. Tada elito grupės išlaikys jį soste lygiai tiek, kiek joms prireiks laiko pasiruošti sklandžiam valdžios perdavimui ir V. Putinas bus ramiai ir gražiai pasiųstas į „užtarnautą poilsį“.
– O jei iki to laiko pusiau išprotėjęs „caras“ nuspręs iškrėsti ką nors beprotiško, na, kad ir užgrobti Suvalkų koridorių arba Narvą. Aplinka jį sustabdys?
– Norėčiau atsakyti taip, bet deja visai nesu tikras. Nes kol jis bent kažkiek išlaiko kontrolės vadžias, jo bijo. O tai reiškia, kad tikrai egzistuoja pavojus, kad į demenciją slystantis diktatorius gali sukelti labai labai rimtų problemų visam pasauliui. Mano nuomone, Baltijos šalių gynybos stiprinimas yra geriausias akstinas Rusijos elito grupėms susimąstyti prieš darant kažką nepataisomo ir sustabdyti išprotėjusį diktatorių.
(be temos)