A. Lukašenka svečiui pareiškė, kad „pasiekėme nemažai susitarimų, susijusių su mūsų ekonominiais ryšiais“, ir paragino Vašingtoną padėti atblokuoti dalį Baltarusijos lėšų, kurios, jo teigimu, yra įstrigusios „Citibank“.
Nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas grįžo į Baltuosius rūmus, A. Lukašenka paleido šimtus politinių kalinių pagal keletą Vašingtonui tarpininkaujant pasiektų susitarimų, kuriais taip pat buvo sušvelnintos kai kurios sankcijos Minskui.
Kalbėdamas prieš susitikimą su J. Coale'u, A. Lukašenka teigė esąs atviras „didelių ar mažų sandorių“ aptarimui.
A. Lukašenka taip pat sakė, kad norėtų aptarti tolesnio JAV sankcijų naikinimo perspektyvas bei Baltarusijos trąšų eksportą į Jungtines Valstijas.
Pagal kovą pasiektą susitarimą, kuriam tarpininkauti padėjo Vašingtonas, A. Lukašenka nurodė paleisti 250 politinių kalinių, o JAV sutiko panaikinti sankcijas dviem Baltarusijos valstybiniams bankams bei šalies Finansų ministerijai, taip pat išbraukti didžiausius Baltarusijos kalio trąšų gamintojus iš sankcijų sąrašo.
Pagal kitą susitarimą balandį buvo paleistas žinomas lenkų ir baltarusių žurnalistas Andrzejus Poczobutas (Andžejus Počobutas), o iš viso laisvę atgavo 10 žmonių.
A. Lukašenka geležiniu kumščiu valdo 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį jau daugiau nei tris dešimtmečius, o Vakarų šalys jai ne kartą skelbė sankcijas – tiek dėl prastos žmogaus teisių situacijos, tiek už tai, kad leido Maskvai pasinaudoti savo teritorija jai vykdant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais.
A. Lukašenkos valdžiai iššūkis kilo po 2020 metų prezidento rinkimų, kai šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš rinkimus, kuriuos laikė suklastotais. Per vėliau sekusį susidorojimą dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti, daugelį jų sumušė policija. Žinomi opozicijos atstovai pabėgo iš šalies arba buvo įkalinti.
Praėjus penkeriems metams po masinių demonstracijų, praėjusiais metais A. Lukašenka paskelbė laimėjęs septintąją kadenciją rinkimuose, kuriuos opozicija pavadino farsu.
„Politiniai kaliniai tapo prioritetu“
Baltarusijos opozicija palankiai įvertino J. Coale'o pastangas kaip svarbią humanitarinę misiją, tačiau pabrėžė, kad A. Lukašenkos vyriausybė įkalino dar daugiau politinių kalinių.
Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sakė esanti giliai dėkinga D. Trumpui, J. Coale'ui ir JAV administracijai už tai, kad „politiniai kaliniai tapo prioritetu“, ir pridūrė, kad „jų įsitraukimas jau davė realių rezultatų“.
Kartu ji pabrėžė, kad „represijos tęsiasi“, o A. Lukašenka „toliau remia Rusijos karą“.
„Tikslas turėtų būti ištuštinti kalėjimus, o ne reabilituoti diktatūrą“, – sakė S. Cichanouskaja.
Žmogaus teisių centro „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje vis dar yra 912 politinių kalinių, įskaitant 20 žurnalistų.
„Šalyje tęsiasi griežtos politinės represijos, o režimas taiko „sukamųjų durų“ politiką, kai už grotų nuolat sodinami nauji politiniai kaliniai“, – naujienų agentūrai AP sakė „Viasna“ teisininkas Pavelas Sapelka.
„Lukašenka su politiniais kaliniais elgiasi kaip su prekėmis, kuriomis galima prekiauti mainais į sankcijų panaikinimą, tačiau represinis režimo pobūdis lieka nepakitęs“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas susitikime su J. Coale'u, A. Lukašenka neigė, kad Baltarusijoje yra politinių kalinių.
„Mums šiandien nėra jokio reikalo ką nors persekioti dėl politinių priežasčių, – sakė A. Lukašenka. – Bėgliai Vakaruose skleidžia naratyvą (...), kad kol mes vienus žmones paleidžiame, toliau tęsiame represijas ir jų vietoje sulaikome dvigubai daugiau. Tai yra visiška netiesa!“
Stebėtojai teigia, kad kontaktai su JAV suteikė A. Lukašenkai galimybę sušvelninti tarptautinę Minsko izoliaciją.
„Lukašenka yra labai patyręs politikas, o kontaktai su JAV leis jam ne tik sumažinti visišką priklausomybę nuo Kremliaus, bet ir sugrįžti į tarptautinę areną bei siekti Europos Sąjungos sankcijų, kurios kur kas stipriau kerta Baltarusijos ekonomikai, sušvelninimo“, – AP sakė politikos analitikas Valerijus Karbalevičius.
Antradienį paskelbtoje JT ekspertų grupės ataskaitoje apie situaciją Baltarusijoje teigiama, kad šalies valdžios pareigūnai naudoja baudžiamojo teisingumo sistemą kaip represijų priemonę, sistemingai nusitaikydami į vyriausybės oponentus ir juos persekiodami.
„Tarptautinė bendruomenė neturi nusigręžti, – sakė ekspertė Susan Bazilli (Siuzan Bazili). – Atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus turi žinoti, kad nebaudžiamumas nėra nuolatinis skydas, o aukos turi žinoti, kad jų teisės nėra pamirštos.“
Naujausi komentarai