Vyriausybė ir kariuomenės vadovybė siekia, kad iki 2039 metų pajėgas sudarytų 500 tūkst. karių: apie 250 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 50 tūkst. Teritorinės gynybos pajėgų narių ir 200 tūkst. rezervistų.
Ši plėtra, per kurią nuo metų pradžios aktyviosios tarnybos karių skaičius išaugo maždaug 5 tūkst., vyksta Lenkijai aktyviau vykdant verbavimą ir karinį rengimą.
Iniciatyvos apima karinio ugdymo programas, vienos dienos mokymus civiliams ir programą „Vasara su kariuomene“. Savanoriai taip pat gali baigti vieno mėnesio bazinius karinius mokymus, po kurių seka specialieji mokymai tiems, kurie siekia tapti profesionaliais kariais.
Vyriausybė taip pat didina civilių pasirengimą. Pagal visoje šalyje vykdomą programą „Visada pasiruošę“, pradėtą 2025 metų pabaigoje ir išplėstą šiais metais, siūlomi savanoriški mokymai tokiose srityse kaip pirmoji pagalba, išgyvenimas, reagavimas į ekstremalias situacijas ir kibernetinis saugumas.
Lenkijos kariuomenės stiprinimas paspartėjo po 2022 metais Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Varšuva taip pat reaguoja į susirūpinimą dėl diversijų ir kitų hibridinių grėsmių, priskiriamų Maskvai.
Lenkija gynybai 2025 metais skyrė apie 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai didžiausia dalis tarp NATO narių, o šiais metais Varšuva siekia padidinti išlaidas iki 5 procentų.
Turėdama daugiau nei 220 tūkst. aktyviosios tarnybos karių, Lenkija turi trečią pagal dydį kariuomenę NATO po JAV ir Turkijos.
Naujausi komentarai