Siekis – sparnuotosios raketos
Pasak „Financial Times“ pateikta informacija pagrįsto maritime-executive.com portale pateikiamo straipsnio „Pranešama: Rusija padeda Iranui sukurti viršgarsinę laivų naikinimui skirtą raketą“ (angl. „Report: Russia Helping Iran to Develop a Supersonic Anti-Ship Missile“, 2026 09 02), Kremliaus specialioji karinė operacija Ukrainoje ir Donaldo Trumpo (1946) administracijos avantiūra Irane vis labiau darosi panašios į tiesiogiai susijusias vieno didelio karinio konflikto dalis.
Skelbiama, kad Rusijos valdžia aktyviai bendradarbiauja su Iranu tam, kad šis galėtų susikurti savą viršgarsinę (angl. „Supersonic“), sparnuotąją (angl. „Cruise missile“) raketą, galinčią smogti priešo laivams.
Pats „Financial Times“ atliktas tyrimas buvo pagrįstas nutekėjusia Rusijos korespondencija ir karinių patentų analize (portale thestatesman.com pateikiamas straipsnis „C430L nušvietimas: Sužinokite, kaip Rusija „slapta“ padėjo Iranui kurti viršgarsines sparnuotąsias raketas“ (angl. „C430L explained: Know how Russia „secretly“ helped Iran develop supersonic cruise missiles“, 2026 09 02).
Šio projekto įgyvendinimas reikštų tiesioginę grėsmę JAV karinio jūrų laivyno laivams, ypač tiems, kuriais siekiama blokuoti Irano laivybą bei uostų veiklą.
Pasižymi dideliu greičiu
Šio projekto įgyvendinimas reikštų tiesioginę grėsmę JAV karinio jūrų laivyno laivams, ypač tiems, kuriais siekiama blokuoti Irano laivybą bei uostų veiklą.
Teigiama, kad kol kas esą Iranui nepavyko surengti sėkmingų atakų, nukreiptų prieš dislokuotus JAV karinio jūrų laivyno laivus, ir tai amerikiečiams suteikia nemenką pranašumą.
Dabartinis Irano priešlaivinių sparnuotųjų raketų ir dronų arsenalas neša naudą tik tada, kai yra panaudojamas prieš apsaugos stokojančius prekybinius ir kitus civilinius laivus.
Teokratinio režimo naudojamos raketos, kuriomis dažniausiai siekiama pažeisti laivų mašinų skyrius, yra gana taiklios, tačiau jos priklauso ikigarsinių (angl. „subsonic“) raketų kategorijai.
Anot žurnalistų, Irano naudojamų tolimojo nuotolio priešlaivinių (angl. „Anti-ship“) sparnuotųjų raketų arsenalo pagrindą sudaro raketos „Noor“ ir „Ghadir“.
Abi jos esą sukurtos kiniškos raketos C-802 pagrindu ir skriedamos gali būti aptinkamos 20 jūrmylių atstumu nuo taikinio, todėl besiginantis laivas turi daugiau laiko griebtis veiksmų, nei skriejant viršgarsinei raketai.
Taip pat svarbu akcentuoti, kad viršgarsinės raketos pasižymi ne tik dideliu greičiu, bet ir galimybėmis skristi žemiau, todėl puolamiesiems jas sunkiau aptikti bei numušti.
Kuria reaktyvinį variklį
Teigiama, kad bandymai sukurti šias raketas gali būti slaptos Irano ir Rusijos programos viešojoje erdvėje, žinomos „Projekto C430L“ pavadinimu, dalis.
Spėjama, kad ši programa prasidėjo dar 2023 m. ir joje dalyvavo kai kurie labiausiai kvalifikuoti Rusijos raketų ekspertai.
Pagrindinė „Projekto C430L“ užduotis – padėti Iranui sukurti reaktyvinį variklį, kuris padėtų sparnuotosioms raketoms pasiekti kelis kartus didesnį nei garso greitį.
Anot „Financial Times“ tyrimo, programą organizavo Rusijos valstybinė ginklų eksportuotoja „AO Rosoboroneksport“.
Ji taip pat koordinavo projektą su „NPO Mašynostrojenija“ – Rusijos raketų kūrimo biuru.
Žurnalistai akcentuoja, kad Jungtinės Valstijos įmonei „NPO Mašinostrojenija“ paskelbė sankcijas dar 2014 m.
Remiantis nutekėjusiais kelionių duomenimis, tvirtinama, kad su Rusijos ginklų eksportu dirbantys pareigūnai ir vyresnieji „NPO Mašinostrojenija“ inžinieriai ne kartą keliavo į Iraną, kau kurie – oficialiam „Projekto C430L“ sutarties su Irano gynybos ir ginkluotųjų pajėgų logistikos ministerija sudarymui 2023 m. lapkritį.
„Tai yra itin strategiškai jautrios karinės technologijos, kurią iraniečiai norėjo dešimtmečius įsigyti, perdavimas iš Rusijos. Tokiai programai reikėtų pačių svarbiausių Rusijos valdžios institucijų politinio leidimo“, – teigė Irano raketų ekspertu įvardytas Fabianas Hinzas.
Naujausi komentarai