Komplikuotas periodas
Vos atėjęs į valdžią Argentinos prezidentas Javieras Milei žadėjo išardyti politinę kastą, kurią kaltino dešimtmečius trukusia korupcija ir valstybės ekonominiu nuosmukiu. Jis rinkėjams pažadėjo kai ką naujo – sąžiningą valdžią.
Tačiau skandalai, pastaruoju metu krėtę su J. Milei artimiausia aplinka susijusius asmenis, kelia klausimų, ar jo Vyriausybė iš tiesų kuo nors skiriasi nuo ankstesnių.
Praėjusį savaitgalį atsistatydino ministrų kabineto vadovas ir vienas artimiausių J. Milei patarėjų Manuelis Adorni. Jis pastaraisiais mėnesiais sulaukė klausimų, kaip galėjo sau leisti skraidyti privačiais lėktuvais ir finansuoti prabangius užmiesčio namo atnaujinimus, įskaitant ir dekoratyvinio krioklio įrengimą, gaudamas mažesnį nei 3 tūkst. dolerių mėnesinį valstybės tarnautojo atlyginimą. Pagal išsilavinimą buhalteris M. Adorni neigia padaręs ką nors neteisėto.
JAV verslo ir ekonomikos aktualijų leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) atkreipia dėmesį, kad šis aukščiausio rango pareigūno pasitraukimas, skaičiuojant nuo pat 2023 m. pabaigos, kai prezidento pareigas pradėjo eiti libertaras J. Milei, įvyko svarbiu momentu. Prezidentas ragina argentiniečius ištverti ekonominius sunkumus ir remti jo griežto taupymo programą, nes ja siekiama atkurti šalies viešuosius finansus.
Ilgametis J. Milei atstovas spaudai M. Adorni buvo viešasis administracijos veidas. Jis pristatydavo skausmingus biudžeto išlaidų mažinimus ir sistemingai transliuodavo valdžios pažadą pažaboti įsisenėjusią korupciją.
JAV ranka
Politikos analitikų teigimu, M. Adorni atsistatydinimas ne vienintelė problema: neseniai pasipylė ir daugiau kaltinimų J. Milei artimiausios aplinkos atžvilgiu, įskaitant ir jo seserį. Negana to, pats prezidentas sukėlė klausimų, nusprendęs pareklamuoti kriptovaliutą „$Libra“.
Svyruojančios J. Milei pozicijos gali nepatikti ir JAV. Jungtinių Valstijų lyderio Donaldo Trumpo administracija rėmė J. Milei kaip laisvosios rinkos reformų pavyzdį regione, kuriame Kinija nuosekliai plėtė savo įtaką. Prieš praėjusių metų Argentinos kadencijos vidurio rinkimus Vašingtonas patvirtino valiutos apsikeitimo iki 20 mlrd. dolerių susitarimą.
Prieš pernai spalio 26-ąją įvykusius rinkimus peso kursas smarkiai susvyravo. Tai trikdė argentiniečių santaupų ir išlaidų planus. Žmonės baiminosi, kad pesas gali dar labiau nuvertėti, todėl JAV paskelbė apie pastangas atskirai iš privačių bankų ir valstybinių turto fondų gauti 20 mlrd. dolerių Argentinos ekonomikai paremti.
D. Trumpas iki šiol nedemonstravo didelio noro atsiriboti nuo sąjungininkų, susiduriančių su korupcijos kaltinimais. „Tačiau jei atsiras požymių, kad Vyriausybė nebepajėgia įgyvendinti savo darbotvarkės, arba kad J. Milei iš tiesų gresia rimtas pavojus, tai gali pakeisti D. Trumpo administracijos požiūrį“, – WSJ sakė Vašingtone įsikūrusio Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Oliveris Stuenkelis.
Turtai tėvo bute
Šių metų kovą Argentinos federaliniai prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamo M. Adorni neteisėto praturtėjimo. Prieš tai jau buvo tiriama jo žmonos kelionė į Niujorką prezidento lėktuvu. Vėliau pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose M. Adorni su šeima vyksta atostogų į Urugvajų privačiu lėktuvu. Tyrėjai taip pat tiria aplinkybes, susijusias su dviem nekilnojamojo turto pirkiniais, apie 500 tūkst. dolerių anksčiau nedeklaruotų santaupų ir 245 tūkst. dolerių vertės jo užmiesčio namo renovacija.
46-erių M. Adorni teigia, kad didelę jo turto dalį sudaro santaupos ir pinigai, rasti po tėvo mirties jo bute, taip pat pelnas iš ankstyvo investavimo į bitkoiną dar prieš pradedant politinę karjerą. Tiesa, toks paaiškinimas sulaukė skeptiškų Argentinos kriptovaliutų bendruomenės reakcijų. Birželį televizijos interviu M. Adorni taip pat pareiškė, kad nuo mokesčių administratoriaus buvo nuslėpęs 500 tūkst. dolerių, nes Argentinoje įprasta taupyti neoficialiai, neįtraukiant lėšų į apskaitą.
Daugeliui argentiniečių korupcija tapo neatsiejama politikos dalimi. Po dešimtmečius trukusių kyšininkavimo ir prekybos įtaka skandalų naujausiame organizacijos „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekse šalis užėmė 104 vietą iš 182 valstybių.
Tačiau pastarieji skandalai visuomenei buvo ypač sunkiai priimtini ne tik todėl, kad J. Milei žadėjo geresnę valdžią, bet ir todėl, kad M. Adorni ir kiti ragino pinigų stokojančius argentiniečius kentėti finansinius sunkumus dėl šalies ateities, teigė opozicijai priklausantis parlamento narys Maximiliano Ferraro.
„M. Adorni bandė mus įtikinti, kad dauguma argentiniečių laiko nedeklaruotus grynuosius pinigus, nors iš tikrųjų dauguma jų vos suduria galą su galu dienos ar mėnesio pabaigoje“, – WSJ citavo M. Ferraro.
M. Adorni teigia, kad didelę jo turto dalį sudaro santaupos ir pinigai, rasti po tėvo mirties jo bute, taip pat pelnas iš ankstyvo investavimo į bitkoiną dar prieš pradedant politinę karjerą.
Atsisakė atleisti
J. Milei ekonominės reformos smarkiai sumažino infliaciją ir sugrąžino ekonomiką į augimo kelią, tačiau atsigavimas išlieka netolygus. Gamybos ir mažmeninės prekybos sektoriai atsilieka nuo tokių eksportu grindžiamų šakų kaip energetika ir gavyba, šiek tiek ūgtelėjo nedarbas, o realusis darbo užmokestis atsigauna tik pamažu. Todėl, nepaisant gerėjančių pagrindinių ekonominių rodiklių, daugelis argentiniečių vis dar jaučia finansinį spaudimą.
Mėnesių mėnesius J. Milei atsisakė atleisti M. Adorni, teigdamas, kad jo nušalinimas dar prieš teismo sprendimą paskatintų politiškai motyvuotas raganų medžiokles. Tačiau Kongrese sustiprėjus pastangoms pašalinti M. Adorni iš pareigų, o skandalui pradėjus vis labiau užgožti Vyriausybės įstatymų leidybos darbotvarkę, jo atsistatydinimas tapo neišvengiamas.
„Ir toliau manau, kad M. Adorni yra nekaltas. Jis yra sąžiningas žmogus“, – praėjusį sekmadienį televizijos interviu sakė J. Milei, vėliau ministrų kabineto vadovu paskyręs patyrusį politiką Diego Santilli. Šios pareigos iš esmės prilygsta Vyriausybės kanclerio arba administracijos vadovo pareigoms.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame M. Adorni laiške, adresuotame J. Milei, dėl savo žlugimo jis apkaltino žiniasklaidą. „Su manimi buvo elgiamasi kaip su nusikaltėliu ir korumpuotu žmogumi, nors mano vardas nesusijęs nė su vienu korupcijos atveju“, – rašė M. Adorni.
„$Libra“ žlugimas
Pats J. Milei taip pat puolė žiniasklaidą dėl dėmesio, kurio sulaukė reklamuodamas kriptovaliutą „$Libra“. Kai praėjusių metų vasarį jis ją rekomendavo socialiniuose tinkluose, „$Libra“ vertė smarkiai išaugo, tačiau po kelių valandų skaitmeninė valiuta žlugo, o investuotojai prarado milijonus dolerių.
Prokurorai tiria, ar šis incidentas buvo plataus masto sukčiavimo schemos dalis, o J. Milei įvardijamas kaip asmuo, kuriuo domimasi tyrime. Prezidentas tvirtina tik atkreipęs dėmesį į privačią iniciatyvą ir tiesiogiai nedalyvavęs. Jam nepareikšti kaltinimai, be to, eidamas pareigas jis bet kuriuo atveju turi teisinę apsaugą nuo suėmimo.
M. Ferraro vadovauja Kongreso pastangoms ištirti „$Libra“ skandalą. Parlamentaras paragino valdžios institucijas paspartinti tyrimą. Pasak opozicijos atstovo, J. Milei ir jo Vyriausybė atkartojo blogiausias politinės kastos privilegijas, kurias žadėjo išnaikinti.
WSJ primena, kad į kitą tyrimą dėl įtariamos kyšių schemos, susijusios su valstybės vykdomais vaistų pirkimais per Argentinos nacionalinę neįgaliųjų agentūrą, įtraukta ir įtakinga prezidento sesuo Karina Milei. Ji neigia padariusi ką nors neteisėto.
Vienas svarbiausių J. Milei sąjungininkų José Luisas Espertas atsisakė kandidatuoti į Kongresą prieš praėjusių metų kadencijos vidurio rinkimus, kai paaiškėjo, kad iš vieno Argentinos verslininko jis gavo 200 tūkst. dolerių pervedimą. Vėliau šis verslininkas Jungtinėse Valstijose pripažino kaltę dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo. J. L. Espertas teigia, kad šie pinigai buvo atlygis už konsultavimo paslaugas, ir taip pat neigia padaręs ką nors neteisėto.
Į kitą tyrimą dėl įtariamos kyšių schemos, susijusios su valstybės vykdomais vaistų pirkimais per Argentinos nacionalinę neįgaliųjų agentūrą, įtraukta ir J. Milei sesuo.
Augo mažiau, nei tikėtasi
Šią savaitę paskelbtais oficialiais duomenimis, Argentinos ekonominis aktyvumas balandį augo mažiau, nei buvo tikėtasi, nes gavybos ir žemės ūkio sektorių augimą iš dalies užgožė gamybos ir prekybos sektorių silpnumas.
1,6 proc. augimas trečioje pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomikoje buvo mažesnis, nei tikėjosi naujienų agentūros „Reuters“ apklausti analitikai: jie prognozavo 2,2 proc. augimą. Kovą buvo užfiksuotas daug vilčių Argentinai suteikęs 6,2 proc. ekonomikos augimas.
Pasak Argentinos statistikos tarnybos INDEC, balandžio augimą daugiausia lėmė žemės ūkio, gyvulininkystės, medžioklės ir miškininkystės sektoriai, taip pat gavyba ir karjerų eksploatavimas.
Aštuoniuose iš sektorių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuotas susitraukimas. Didžiausias kritimas nustatytas žvejybos sektoriuje, taip pat smuko apdirbamoji gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba.
Jei pažvelgtume retrospektyviai, 1913 m. Argentina buvo viena iš dešimties turtingiausių pasaulio šalių pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, aplenkdama Prancūziją, Vokietiją ir Italiją. Nuo ketvirtojo dešimtmečio Argentinos ekonomika pradėjo sparčiai silpti, nes netvarios Vyriausybės išlaidos ir pernelyg didelė priklausomybė nuo žaliavų, pvz., jautienos ir kviečių, eksporto skatino dažnus pakilimo ir nuosmukio ciklus.
Aštuntojo ir devintojo dešimtmečių periodu stagnavo augimas, didėjo skola, mažėjo realios pajamos ir susiformuodavo hiperinfliacijos šuoliai. Kai kurie ekonomistai tai vadina Argentinos paradoksu – tai staigiausias kadaise turtingos šalies nuosmukis istorijoje.
Dešimtajame dešimtmetyje Vyriausybė atsisakė ankstesnio modelio ir pasirinko rinkai palankias reformas. Jos atvėrė ekonomiką liberalizuodamos prekybą, vykdyta dereguliavimo politika ir privatizacija. Pareigūnai taip pat susiejo Argentinos pesą su JAV doleriu – taip jie siekė stabilizuoti ekonomiką.
Tačiau 2001 m. Argentina susidūrė su didžiausiu iš devynių įsipareigojimų nevykdymo atvejų šalies istorijoje: nesugebėjo sumokėti maždaug 95 mlrd. dolerių vertės skolos ir patyrė niokojančią ekonomikos krizę. 2005 m. restruktūrizavimui pritarė tik maždaug du trečdaliai Argentinos obligacijų savininkų, todėl daugiau nei dešimtmetį truko teisiniai ginčai, kurie neleido šaliai skolintis tarptautinėse rinkose.
Šių metų balandžio rodikliai patvirtina, kad ekonomikos atsigavimas valdant J. Milei vis dar išlieka netolygus. Nepriklausomo JAV analitinio centro Užsienio santykių tarybos (angl. Council on Foreign Relations, CFR) vertinimu, šiandien Argentina yra sudėtingoje padėtyje: Buenos Airės tebesistengia apmokėti skolas ir atkurti išsekusias užsienio valiutos atsargas.
Vis dėlto J. Miley įvykdė bent dalį savo pažadų: beveik perpus sumažino Vyriausybės ministerijų skaičių ir apribojo centrinio banko funkcijas, sustabdydamas pinigų spausdinimą Vyriausybės deficitui finansuoti.
Naujausi komentarai