Kinija įvedė sankcijas dešimčiai JAV įmonių

Šis žingsnis žengtas praėjus mėnesiui po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsilankė Pekine, kad stabilizuotų įtemptus santykius su Kinija. Nors šalys susitarė siekti muitų mažinimo, nuo to laiko santykiai ne kartą buvo išbandomi, nes abi pusės trukdo viena kitai technologijų ir gynybos srityse.

Šį mėnesį Vašingtonas paskelbė naują juodąjį sąrašą, į kurį įtraukė 80 įmonių ir jų dukterinių įmonių, kurios, jo teigimu, padeda Kinijos kariuomenei. Į sąrašą buvo įtrauktos technologijų milžinės „Alibaba“ ir „Baidu“, taip pat elektromobilių gamintoja BYD, o tai paskatino Pekiną pagrasinti atsakomosiomis priemonėmis.

Kinijos naujos eksporto kontrolės priemonės yra „atsakas į JAV vyriausybės skandalingą veiksmą, kuriuo buvo papildytas vadinamasis „Kinijos karinių įmonių sąrašas“, teigiama Prekybos ministerijos pareiškime, kuriame taip pat priduriama, kad šis žingsnis skirtas „nacionaliniam saugumui užtikrinti“.

Tarp dešimties subjektų yra „Aveox“, kuri yra sudariusi aeronautikos ir gynybos srities sutartis su JAV kariuomene, ir „Oshkosh Defense“, gaminanti karines transporto priemones. Į sąrašą taip pat įtrauktos JAV retuosius žemės metalus išgaunančios bendrovės „MP Materials“ ir „USA Rare Earth“.

Kinijos prekybos ministerija nurodė, kad eksportuotojams draudžiama tiekti dvigubos paskirties prekes į sąrašą įtrauktiems subjektams ir pridurdama, kad „visos šiuo metu vykdomos susijusios eksporto veiklos turi būti nedelsiant nutrauktos“.

Draudimas taip pat taikomas „bet kurios šalies ar regiono organizacijoms ar asmenims, kurie perduoda ar tiekia minėtiems subjektams dvigubos paskirties prekes, kurių kilmės šalis yra Kinija“, teigiama pranešime.

Kinijos finansų ministerija tuo pačiu metu paskelbė draudimą viešųjų pirkimų agentūroms pirkti 46 JAV įmonių, tarp kurių „Lockheed Martin“, „Raytheon“ ir „Boeing“ gynybos padalinio, gaminius.

Į sąrašą taip pat buvo įtraukti „General Dynamics“ ir „Anduril Industries“ padaliniai, kurie yra pagrindiniai JAV kariniai rangovai, bei kelios aviacijos ir kosmoso pramonės įmonės.

Remiantis Finansų ministerijos pareiškimu, kuriame teigiama, kad priemonės įsigalioja nuo pirmadienio, į sąrašą neįtrauktos Kinijoje veikiančios įmonės, kuriose investuoja JAV.

Kinijos prekybos ministerija jau anksčiau taikė sankcijas kelioms iš šių įmonių ir jų dukterinėms įmonėms tiek 2024, tiek 2025 metais dėl JAV ginklų pardavimo Taivanui.

JAV valstybės sekretorius Markas Rubio šį mėnesį pareiškė, kad siūlomas 14 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų paketas Taivanui yra „nagrinėjamas“.

Nuo gegužės mėnesio susitikimo su Kinijos kolega, D. Trumpas stengėsi viešai demonstruoti stiprius dvišalius ryšius tarp Vašingtono ir Pekino. Praėjusią savaitę Prancūzijoje vykusios Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikime D. Trumpas padėkojo Kinijos lyderiui už „neutralią“ poziciją JAV konflikte su Iranu, kai šalys paskelbė apie pirminį ugnies nutraukimą.