Josine Hellebout, Crispine Sroys, Beatrice Cambiers, Tuenine sPepers – šių moterų vardai įrašyti į apskaitos knygų puslapius, kuriuose fiksuoti viduramžių Flandrijos finansiniai įrašai konflikto su Šventosios Romos imperatoriumi Maksimilianu I metu.
Flandrija, apimanti dabartines Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos dalis, atsisakė nusilenkti Maksimilianui, kuris atkakliai siekė šią teritoriją paskelbti savo nuosavybe.
Atsakydami į tai Gento, Briugės ir Ipro miestų žmonės suorganizavo regentų tarybas, siekdami atimti iš Maksimiliano savo žemių ir prekybos kelių kontrolę, ir 1488–1489 m. prasidėjo karas.
Tačiau karai vyksta ne tik naudojant ginklus.
Flandrijai reikėjo nepastebimo būdo rinkti žvalgybos informaciją.
Čia į sceną įžengė moterų šnipinėjimo tinklų narės, kurioms daugiausia buvo mokama už slaptą informaciją turinčių laiškų pristatymą.
Kai kurios keliavo nakties tamsoje, o kitos ramiai vaikščiojo vidury baltos dienos.
„Jų indėlis buvo ne tik paprastas laiškų pristatymas. Jos veikė kaip svarbūs agentai sudėtingame informacijos mainų tinkle, dažnai keliaudamos per priešiškas teritorijas ir ištverdamos sunkias sąlygas“, – kalbėjo istorikė Lisa Demets iš Gento universiteto Belgijoje, kurios tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Intelligence and National Security“.
Iš dokumentų matyti, kad moterys dažnai keliaudavo poromis, siekdamos sumažinti riziką, ir kartais pasirinkdavo kelionės draugę, kuri gerai pažinojo nepažįstamą miestą ir galėjo atlikti gido vaidmenį.
Galbūt produktyviausia iš visų buvo J. Hellebout, kuri šnipinėjimo operacijas pradėjo 1489 m. pavasarį ir daugybę kartų keliavo per priešišką teritoriją.
Jos vienuolika užduočių apėmė viską – nuo politinės paramos paieškos iki šnipinėjimo, kur dislokuotos priešo pajėgos ir kaip jos juda.
Tyrėja ją prilygina „ankstyvųjų naujųjų laikų slaptosioms agentėms“.
Naujausi komentarai