Atrodė, kad 27 valstybių blokas, Prancūzijai, Liuksemburgui ir Slovakijai pareikalavus, panaikins Rusijos verslininkams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui taikomą turto įšaldymą ir draudimą atvykti į ES.
Šis žingsnis – pasmerktas Kyjivo – buvo dalis kompromiso, pagal kurį sankcijos dėl karo Ukrainoje beveik 3 tūkst. kitų asmenų ir bendrovių būtų pratęstos dar trejiems metams. Susitarti būtina iki antradienio 22 val. Grinvičo laiku, antraip sankcijos gali nustoti galioti.
Tačiau jau baigiant derinti susitarimą iškilo kliūtis – vėlų pirmadienio vakarą Latvija pareiškė prieštaravimą.
„Latvijos vyriausybės pozicija nesikeičia. ES sankcijos Rusijai turi būti griežtinamos, o ne švelninamos“, – internete rašė užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė.
ES diplomatai po anksti ryte surengto posėdžio sakė, kad susitarimas dėl oligarchų tebėra svarstomas, o jei jis vėl būtų atmestas, ambasadoriai galėtų vėl susirinkti po 12 val. Grinvičo laiku.
Diplomatai jau kelias dienas derasi dėl išeities, Prancūzijai prisijungus prie Slovakijos reikalavimo išbraukti Rusijos ir Uzbekistano milijardierių A. Usmanovą iš sankcijų sąrašo.
Tuomet prisijungė Liuksemburgas ir pareikalavo, kad, jei naikinamos sankcijos A. Usmanovui, tai reikėtų jas panaikinti ir M. Fridmanui.
Prancūzijos pareigūnai prašymą dėl A. Usmanovo grindė nacionalinio saugumo sumetimais, tačiau viešai atsisakė pateikti daugiau informacijos.
Vienas aukšto rango diplomatas Briuselyje AFP sakė, kad Paryžius paaiškino, jog šis reikalavimas susijęs su galimu susitarimu dėl Azerbaidžane laikomų Prancūzijos piliečių paleidimo.
Liuksemburgas siekia, kad M. Fridmanas būtų išbrauktas iš sankcijų sąrašo. Diplomatų teigimu, M. Fridmanas šiuo metu bylinėjasi su Liuksemburgu ir reikalauja iš jo 15 mlrd. eurų kompensacijos už pagal ES sankcijas įšaldytą turtą.
Prancūzijos reikalavimas ypač papiktino kitas ES valstybes nares, kurios teigia, kad tokių asmenų išbraukimas iš sankcijų sąrašo dėl politinių priežasčių sukuria pavojingą precedentą.
„Tai iš tiesų siunčia signalą, kad šantažu galima pasiekti išbraukimą iš sankcijų sąrašo. Šokiruoja tai, kad būtent Prancūzija viską blokuoja“, – sakė vienas anonimiškumo pageidavęs ES diplomatas.
ES diplomatai tvirtina, kad plačiai sutariama, jog ES sankcijų galiojimas negali nutrūkti, o jei antradienį susitarti nepavyktų, galėtų būti sutarta dėl laikino jų pratęsimo.
Tačiau Kremlius pasinaudojo nesutarimais ES ir pareikalavo, kad blokas panaikintų sankcijas „visiems Rusijos verslininkams“.
„Sankcijos – vienas iš mūsų ramsčių“
Ukraina griežtai sureagavo į galimybę, kad ES panaikins sankcijas dviem žinomiems Rusijos verslininkams, kurie laikomi artimais Kremliui.
„Išbraukimas iš sąrašo yra nepriimtinas ir pasiųstų Maskvai klaidingą signalą tuo metu, kai spaudimą reikia didinti“, – internete rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį paragino ES valstybes nares palikti galioti Maskvai taikomas sankcijas.
„Sankcijos yra vienas pagrindinių mūsų atsako į Rusijos karą ramsčių“, – sakė ji žurnalistams Niujorke po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Mums reikia šio stabilumo“, – pridūrė K. Kallas, kalbėdama apie būtinybę sankcijas palikti galioti ilgesnį laiką.
Atsižvelgiant į išbraukimui iš sąrašo nepritariančių šalių poziciją, Briuselyje siūlomame kompromisiniame susitarime numatyta sankcijas palikti galioti trejus metus, o ne pratęsti jas kas šešis mėnesius, kaip buvo daroma iki šiol.
ES sankcijų sąraše yra ir tokie aukšto rango Rusijos pareigūnai kaip prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Metalurgijos verslo magnatas A. Usmanovas ir bankininkas M. Fridmanas yra tarp dešimčių Rusijos verslininkų, dėl sankcijų besibylinėjančių su ES.
Abu jie į sankcijų sąrašą buvo įtraukti netrukus po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dėl įtarimų, kad jų verslai atneša reikšmingas pajamas Kremliui.
Naujausi komentarai