Irano valdoma „Hezbollah“ provokuoja Izraelį, šis smogia atgal iš peties, tuo siutindamas JAV prezidentą, o Iranas mėgaujasi chaosu, nes yra pratęs žaisti tokiomis sąlygomis. Anot Saro universiteto (Vokietija) dėstytojo, politikos ir gynybos apžvalgininko Aleksandro Friedmano, visos šalys kol kas dar turi manevro galimybę ir laikas bei tolesnių veiksmų pasirinkimai parodys, ar iš šio chaoso vis dar gali gimti „dylas“.
– Benjaminas Netanyahu tęsia karo veiksmus prieš „Hezbollah“, o tai reiškia, kad JAV derybininkai priversti su Iranu aptarinėti šį klausimą, o ne D. Trumpo sandėrį. Izraelio premjeras rizikuoja užsitraukti JAV prezidento pyktį?
– Pirmiausiai, reikia pažymėti, kad „Hezbollah“, su Irano palaiminimu, provokuoja atsakomuosius Izraelio veiksmus, ir veikiausiai provokuos toliau. Tuo metu Izraelis negali sau leisti neatsakyti. Nepamirškite, kad kalbame apie Artimuosius Rytus. Ten, jei tau smogė, privalai smogti atgal, nes kitaip būsi laikomas silpnu ir tave daužys be atvangos. Dėl tos pačios priežasties atsakomieji smūgiai yra daug galingesni, nei „Hezbollah“ atakos. Vėlgi, ta pati regioninė specifika: jei tau išmušė dantį, tu priešui išplėši visą žandikaulį.
Atsižvelgiant į tai, kokios sudėties yra Izraelio valdančioji koalicija ir kokios nuotaikos visuomenėje, o visa tai dar ir artėjančių rinkimų fone, B. Netanyahu būtų labai sunku neleisti atsakomųjų smūgių.
Iš kitos pusės, susipykti su D. Trumpu – taip pat pavojinga, kad ir todėl, kad JAV prezidentas vis dar gana populiarus Izraelyje. Žodžiu, žemė slysta B. Netanyahu iš po kojų ir gerų pasirinkimų jis tiesiog neturi, o tai reiškia, kad belieka žaisti va bank ir tikėtis, kad pasiseks.
Dabar užtikrintai galime pasakyti bent tiek, kad abi pusės rodo norą pasiekti susitarimą, o kaip jis galiausiai atrodys, dar pamatysime ir spekuliuoti ta tema dabar yra beprasmiška.
– Ką šioje situacijoje darys D. Trumpas? Atrodo, kad jo pasirinkimai taip pat negausūs: spausti Izraelį arba vėl bombarduoti Iraną?
– Yra ir trečias pasirinkimas, kurio labiausiai ir trokšta Izraelis – kad JAV spaustų Iraną priversti „Hezbollah“ apsiraminti. Spausti B. Netanyahu galima, bet ne taip jau paprasta.
– Nesugebėjimas „apraminti“ B. Netanyahu gali bumerangu grįžti JAV vidaus politikoje – priešininkai tuoj pat apkaltins D. Trumpą, kad Izraelis laiko jį „ant pavadėlio“.
– Tokia žinia JAV jau seniai skleidžiama ir tiems, kas ja tiki, nelabai svarbu, kaip klostosi įvykiai. Tie žmonės jau įtikėjo ir niekas jų nuomonės nepakeis. O štai B. Netanyahu keliaklupščiauti prieš D. Trumpą būtų pavojinga, nes patirtis rodo, kad meilikavimas prieš JAV prezidentą dar niekam nesibaigė geruoju. Daugiau laimi kaip tik tie, kas parodo turintys stuburą.
– Taigi, manote, kad D. Trumpo ir Irano sandėris vis dar įmanomas?
– Tikrai taip. Ypatingai, jei JAV nesiderės pernelyg švelniai, o Iranas suvoks, kad iš sandėrio gali daug laimėti, bet tam reikia numaldyti karingumą ir apraminti tuos pačius „Hezbollah“. Dabar užtikrintai galime pasakyti bent tiek, kad abi pusės rodo norą pasiekti susitarimą, o kaip jis galiausiai atrodys, dar pamatysime ir spekuliuoti ta tema dabar yra beprasmiška.
– Ligšiolinė informacija apie derybas lyg ir leidžia suprasti, kad D. Trumpas siūlo tokį sandėrį, kurį abi pusės galės pateikti kaip savo pergalę?
– Man atrodo, kad Iranas turi daugiau pagrindo kalbėti apie pergalę. D. Trumpui bus sunkiau užsidėti nugalėtojo laurus, veikiau jis mėgins sudaryti tokį vaizdą įprastu būdu – žinučių socialiniuose tinkluose lavina. D. Trumpo pozicijas labai paveiks tai, kas bus sutarta dėl Irano branduolinės programos. Todėl manau, kad JAV pusė, jau panaudojusi prieš Iraną „bizūną“, dabar labai stengsis gundyti „meduoliu“.
– Atrodo, kad tai visada ir buvo pagrindinis D. Trumpo tikslas. Ne branduolinis ginklas, tuo labiau ne režimo nuvertimas, o priversti Iraną „dirbti“ su JAV, o ne rusais ir kinais. Iš esmės, pakartoti Venesuelos scenarijų.
– Viceprezidentas J. D. Vance’s praktiškai tai ir patvirtino: Irano vadovybė turi suprasti, kad pakeitusi politiką gali labai daug laimėti materialiai, ekonomine prasme. D. Trumpas vis dar svaidosi grasinimais bombarduoti Iraną, bet tai viešųjų ryšių triukai – derybose JAV dabar pilnai taiko viliojimo taktiką. Ar tai Venesuelos scenarijus? Be abejo. Kitokių D. Trumpas ir nežino. Juk ir Rusijai jis bandė ir bando įpiršti tą patį. Dirbsi su manimi – visi gerai uždirbsim.
– Tuo metu Rusija ir Kinija atrodo nekaip, pradedant tuo, kad piršto nepajudino, kad apgintų savo „strateginį sąjungininką“ ir baigiant tuo, kad „sąjungininkas“ apskritai gali pereiti į priešininko stovyklą.
– Ypatingai jei Iranas priims D. Trumpo „dylą“, o tai labai tikėtina. Sąlygos tikrai neblogos, nes amerikiečiai aiškiai signalizuoja, kad režimo keisti neketina, o prisikimšti kišenes pinigų – sena Irano režimo vadų aistra. Klausimas, kiek Iranas patikės D. Trumpo nuoširdumu ir kiek leis sau „apeiti“ ideologinius kanonus.
– Irano ideologijoje JAV yra šėtono įsikūnijimas žemėje. Ar gali būti, kad Irano vadovų mąstysenoje tai reiškia, kad „šėtoną“ galima apgauti – sudaryti sandėrį, bet laikytis tik jiems naudingų įsipareigojimų?
– Dabar Irano režimo hierarchijos viršūnėje sėdi Revoliucijos sargų korpusas, kuris ne kartą parodė, kad gali būti „moraliai lankstus“, kai kalbama apie galimybę gerai pasipelnyti.
Iš kitos pusės, režimas vertina branduolinį ginklą, kaip patikimiausią garantiją, kad išorinės jėgos nebandys jo nuversti. Todėl tikėtina, kad šiuo klausimu Iranas gali gudrauti ir tiesiog meluoti. Tačiau taip pat egzistuoja galimybė, kad režimas įvertins rimtą pavojų, kad mėginimas sukurti branduolinį ginklą bus pastebėtas ir užkirstas – atneš daugiau žalos šiandien, nei naudos ateityje.
Amerikiečiai visada derasi su tuo, kieno rankose valdžia, koks bjaurus tas subjektas bebūtų. Ar tai Iranas, ar Aliaksandras Lukašenka.
Manau, kad šį kartą Iranas bus linkęs priimti kompromisus. Jie gerai pasiruošė deryboms ir gali iš jų išpešti naudos. Apskritai, situacija yra be galo sudėtinga ir tikrai be reikalo daug kas ją suprimityviną iki lozungų iš serijos „Trumpas gėdingai pralaimėjo“. Rezultatų vertinimui dar gerokai per anksti. Tarkime, jei Irano dujų pramonė ims veikti derinant pozicija su JAV, tai „rezultatą“ mes vertinsime jau visai kitaip, nei darome tai šiandien.
Beje, nepamirškime, kad D. Trumpas yra absoliutus taktikas, veikiantis tik šiuo momentu. Prieš rinkimus JAV jam reikia parodyti „dylą“ su Iranu, o po rinkimų jis gali apsukti savo politiką 180 laipsnių. O gal ir ne. Jis yra visiškas pragmatikas, kas apskritai yra labai amerikietiška.
– Irano sosto įpėdinis Reza Pahlavis tapo didžiausiu pralaimėtoju? Karo pradžioje jis vos ne skelbė grįžtantis į tėvynę atsiimti sosto, o paskui tiesiog dingo iš eterio – niekam neberūpėjo, ką jis mano.
– Pralaimėjo jis ir visi demokratijos trokštantys iraniečiai. Manau, kad jo galimybės niekada nebuvo labai didelės. Taip, jį rėmė izraelis, bet nerėmė amerikiečiai, parodę, kad Irano demokratija jiems mažai terūpi. Tiesiog kai buvo patogu, jie išnaudojo demokratinį iraniečių judėjimą, kaip įrankį, kurį paskui įkišo atgal į dėžę. Izraelis svajoja apie šacho sugrįžimą ir demokratinį Iraną, bet jis nėra pagrindinis žaidėjas, o amerikiečiai parodė, kad tokį scenarijų laiko pernelyg rizikingu. Amerikiečiai visada derasi su tuo, kieno rankose valdžia, koks bjaurus tas subjektas bebūtų. Ar tai Iranas, ar Aliaksandras Lukašenka. Ar amerikiečiams patinka A. Lukašenka? Žinome, kad ne. Bet jei tau reikia baltarusiškų trąšų, tai su kuo daugiau derėtis? Beje, D. Trumpas niekada ir nežadėjo pakeisti Irano režimo, kaip niekada nežadėjo ir atvesti į valdžią Venesuelos opozicijos. Šiuo požiūriu dabartinė JAV administracija yra labai sąžininga ir atvira.
Tas pragmatizmas nesvetimas ir europiečiams, kurie G7 susitikime aiškiai palaikė D. Trumpą Irano atžvilgiu, kad mums naudinga linkme pakoreguotų jo poziciją dėl Ukrainos. Pragmatiški mainai.
Apskritai, D. Trumpo sėkmę ar nesėkmę šiame žaidime mes galėsime vertinti, kai matysime rezultatus. Dabar skambančius lozungus, kad jis ir visa jo aplinka yra idiotai ir „lūzeriai“, aš visiškai atmetu. Taip rėkiantys žmonės bandys ginčytis net jei D. Trumpas pasakys, kad du plius du lygu keturi.
(be temos)
(be temos)
(be temos)