Norėdama išnagrinėti dabartinę užimtumo padėtį visoje Europoje, bendrovės „BestBrokers“ komanda išanalizavo naujausius Europos Sąjungos (ES) Eurostato ir Europos užimtumo tarnybos (EURES) duomenis nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio iki šių metų pirmojo ketvirčio bei visas darbo vietas, paskelbtas per EURES nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki šių metų kovo 31 d., nurodoma „BestBrokers“ pranešime.
Gauti duomenys atskleidžia labai koncentruotą ir nevienodą Europos darbo rinkos vaizdą. 31 analizuotoje šalyje nuo 2025 metų balandžio 1 d. iki šių metų kovo 31 d. užregistruota 10,02 mln. laisvų darbo vietų, tačiau 72,7 proc. jų buvo sutelkta tik Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kitame skalės gale esančios Vengrija, Graikija, Lichtenšteinas ir Islandija kartu sudarė vos 15 709 darbo vietų, o tai rodo milžiniškus skirtumus tarp Europos darbo rinkų.
Nepaisant šių skirtumų, didžiausia darbuotojų paklausa nuosekliai vyrauja techninių, pramoninių, operacinių ir būtinųjų paslaugų srityse, o ne aukščiausiojo lygio vadovų pozicijose: vien techninių darbininkų darbo vietų skaičius siekia 731 953, palyginti su 54 551 darbo vieta, skirta generaliniams direktoriams, pareigūnams ir įstatymų leidėjams.
Ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje daugiausia reikia vairuotojų ir įrenginių operatorių. Šalyje yra 4279 laisvos tokio pobūdžio darbo vietos.
„2026 metais Europos darbo rinka vis labiau primena kintančių potvynių žemėlapį: kai kuriose vietose paklausa sparčiai auga ir darbdaviai griebiasi kiekvieno laisvo darbuotojo, o kitur padėtis išlieka nepaprastai rami. Tačiau po šiais skirtumais slypi gilesnis pokytis – Europa ne tik ieško žmonių, kurie vadovautų jos ekonomikai, bet ir tų, kurie ją išlaikytų judančią. Mašinoms reikia operatorių, infrastruktūrai – darbininkų, pacientams – priežiūros, o technologijoms – kvalifikuotų rankų, kad jos veiktų. Profesijos, kurios dažnai likdavo vadovų kabinetų šešėlyje, tampa ekonominės veiklos stuburu“, – sakė „BestBrokers“ vyriausiasis duomenų analitikas Alanas Goldbergas.
„Kai įgūdžių paklausa keičiasi greičiau, nei gali reaguoti švietimo sistemos ir darbo jėgos judumas, darbuotojų trūkumas tampa nematomu augimo stabdžiu. Europa gali turėti kapitalo, technologijų ir investicijų, tačiau be pakankamo skaičiaus tinkamų įgūdžių turinčių žmonių ekonomikos variklis negali veikti visu greičiu. Todėl Europos darbo rinkos ateitis priklausys ne tik nuo to, kas vyksta universitetuose ar įmonių valdybose, bet ir nuo to, kaip veiksmingai šalys suderins švietimą, perkvalifikavimą, migraciją ir kintančius darbdavių poreikius. Galiausiai vertingiausias Europos išteklius gali būti ne tai, kas slypi po žeme ar kas yra jos gamyklose, o šalia jų stovinčių žmonių įgūdžiai“, – pabrėžė jis.
Naujausi komentarai