Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, I. Alijevas teigė, kad Azerbaidžano pasienio tarnybos užregistravo atitinkamus kelionių duomenis.
Pasak Azerbaidžano prezidento, liepos 12 d. iš Berlyno į Baku išskrido buvęs Brandenburgo žemės ministras pirmininkas Matthiasas Platzeckas ir buvęs Vokietijos kanclerio kanceliarijos vadovas Ronaldas Pofalla.
Vėliau į Azerbaidžano sostinę atvyko buvęs Rusijos ministras pirmininkas Viktoras Zubkovas, kuris dabar yra „Gazprom“ valdybos narys, ir Rusijos žmogaus teisių komisaras Valerijus Fadejevas. Abu jie laikomi artimais Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiais.
Žiniasklaidos pranešimai apie tokį susitikimą sklandė jau keletą dienų, tačiau oficialaus patvirtinimo nebuvo.
I. Alijevas teigė nei iš Vokietijos, nei iš Rusijos jokios informacijos apie susitikimą negavęs. Pasak leidinio „The Kyiv Post“, Azerbaidžano prezidentas taip pat pabrėžė, kad jo šalis šio susitikimo neorganizavo ir derybose nedalyvavo.
„Jei šis susitikimas galėtų prisidėti prie karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos, galėtume tik džiaugtis“, – pridūrė jis.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą apie šį vizitą, Vokietijos kancleris tikino „apie jokį tokio pobūdžio susitikimą nežinojęs“.
Azerbaidžano prezidentas apie šį susitikimą prakalbo po to, kai buvo paskelbtas bendras Vokietijos žiniasklaidos priemonių „Die Zeit“ ir ARD tyrimas, atskleidęs, kad aukštas pareigas anksčiau užėmę Vokietijos politikai Baku vedė neoficialias derybas su Rusijos atstovais dar nuo 2024-ųjų.
Šie susitikimai, anot „The Kyiv Post“, sukėlė susirūpinimą Vokietijos saugumo sluoksniuose, kuriuose imta baimintis, kad Maskva gali naudotis neoficialiais kanalais, siekdama daryti įtaką Vokietijos politikai ir primesti Rusijai palankias taikos sąlygas.
Susitikimų dalyviai šiuos kontaktus apibūdino kaip visiškai privačias iniciatyvas, o Vokietijos vyriausybė griežtai nuo jų atsiriboja.
(be temos)