– Ar esate iš tų, kurie laukia gero oro ir skundžiasi, kad šiemet dar nebuvo gerų orų?
– Paburbėti ir aš mėgstu. Vis dėlto reikia vertinti realybę. Mūsų klimato sąlygos yra tokios, kad orai ir turi būti nepastovūs, permainingi, kontrastingi, su ekstremaliais įvykiais. Todėl tikėtis kažkokio ilgo komfortiško periodo, kurio metu galėtume mėgautis šiluma, nėra pagrindo.
– Pas mus yra keturi metų laikai?
– Keturi kalendoriniai metų laikai. Orai, kurie laikosi pastovūs po kelis mėnesius, būdingi tik tam tikriems regionams, pavyzdžiui, Sibirui, kai nusistovi Sibiro anticiklonas, arba kokiai nors atogrąžų sričiai, kur vyrauja karšti ir saulėti orai. Tačiau mūsų regionas yra kitoks.
Sibire žiemą susidaro galinga aukšto slėgio sritis, kuri laikosi nuo spalio iki kovo pabaigos. Visą tą laiką orai būna pastovūs ir speiguoti. Arba karštuose regionuose, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikoje, vyrauja aukšto slėgio sritis, kontroliuojama anticiklono. Anticiklonai yra gana stabilūs, nepaslankūs, todėl lemia monotoniškus ir nuobodžius orus. Vietiniams gyventojams toks monotoniškas oras kartais kelia depresines nuotaikas, nes norisi įvairovės, permainų, o jų nebūna.
– Ar Sahara visada buvo dykuma?
– Kai mūsų teritoriją dengė ledynas, prieš 20–30 tūkst. metų, visa kritulių zona buvo pasislinkusi šiek tiek į pietus. Atlanto ciklonai keliaudavo per Šiaurės Afriką, todėl ten tikrai buvo savanos klimatas, gyveno stambūs žinduoliai, tekėjo upės.
Kai baigėsi ledynmetis, ten prasidėjo sausringumo didėjimas, ėmė mažėti kritulių, nykti augalija ir įsivyravo dykuma.
– Ar Lietuva gali susidurti su panašiais procesais, pokyčiais?
– Žemės ašies polinkio kampas kinta 2,5 laipsnio diapazone. Tai reiškia, kad tokiame diapazone gali kisti ir Saulės aukštis virš horizonto. Vidurdienį vasarą, jeigu padidėtų Žemės ašies polinkis, Saulės aukštis būtų didesnis. Vasaros taptų karštesnės, o žiemos – šaltesnės.
Šis kitimo periodas matuojamas dešimtimis tūkstančių metų. Jis reikšmingas vidutinėms ir poliarinėms platumoms, tačiau kardinalių klimato pokyčių vien dėl šios priežasties tikrai nereikėtų tikėtis. Tiesiog būtų karščiau arba šalčiau.
– Ar galima suprasti, kad turime visiškai įprastą lietuvišką vasarą?
– Pirmoji birželio pusė buvo labai artima vidutinei daugiametei temperatūrai. Tiesa, pastarosiomis dienomis jau turėjome žemesnę temperatūrą, tačiau buvo vos pora dešimtųjų laipsnio dalių šalčiau. Kritulių turime beveik dvigubą normą. Galima sakyti, kad tai vidutiniškai šiltas ir šlapias birželis.
Tačiau šiemet turėjome ir sausrų. Jos buvo pavasarį ir buvo apėmusios labai didelę Lietuvos dalį. Jei vertintume statistiškai, praktiškai kiekvienais metais turime arba pavasarinę, arba vasarinę, arba rudeninę sausrą. Aišku, ne visada ji vienu metu apima visą teritoriją, tačiau sausros tapo įprastu reiškiniu.
– Sausra susijusi su lietaus stygiumi ar su karščiais?
– Paprastai tuo metu, kai nelyja, vyrauja anticiklonas, todėl kartu būna saulėti ir karšti orai. Tada Lietuva tarsi suskyla: pajūris džiaugiasi puikiu sezonu ir gausiais poilsiautojais, bet miškai ir žemės ūkis kenčia. Sausrų metu visada būna ir patenkintų, ir nepatenkintų.
– Lietuvoje neseniai pasirodė viesulas. Kaip tai vertinti?
– Tai sūkurys, turintis vertikalią ašį ir didelę trauką. Jis siurbia orą ir įvairias medžiagas nuo žemės paviršiaus. Tai iš esmės toks pat reiškinys kaip tornadas, tik pas mus jis mažesnio masto. Lietuvoje mažiau susiduria kontrastingos oro masės, nėra tokių galingų kamuolinių debesų.
Šis reiškinys susidaro po storais kamuoliniais debesimis. Tuomet formuojasi visas pavojingų reiškinių ansamblis: iš pradžių prasideda liūtis, po to seka žaibai, škvalas, kruša. Jei debesis yra ypač aukštas, o kylantis oro srautas ypač galingas, tada gali kilti ir viesulas.
Šis reiškinys nėra jokia išimtis ar retenybė. Viesulų būna kiekvienais metais. Per metus jų skaičiuojame įvairiai – kartais gali būti aštuoni, yra buvę ir dešimt. Jų pasitaiko ir virš vandens, pavyzdžiui, virš Kuršių marių, taip pat įvairiose Lietuvos dalyse.
Nors anksčiau viesulas buvo laikomas vasaros reiškiniu, dabar jis jau fiksuotas ir balandžio mėnesį, o galimybė jam susiformuoti išlieka iki spalio pradžios. Kitaip tariant, viesulų sezonas prasiplėtė, ir dabar šie reiškiniai gali kartotis penkis ar šešis mėnesius.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai