Bet nelabai gerai, kai tie vyrai garaže, pvz., ima modifikuoti motociklų duslintuvus. Viena vertus, tai tarsi privatus užsiėmimas, todėl čia nieko bloga – modifikuok į ką tik nori – samtį, fleitą ar dar ką nors. Bet problemos yra su privatumu, mat duslintuvai modifikuojami ne į samčius ar fleitas, bet į tikras triukšmo patrankas. Bet ir tame dar nieko bloga nebūtų galima įžvelgti. Šaudyk savo garaže, kad net perdengimai kilnotųsi. Tačiau nesąmonės prasideda tada, kai motociklai su tomis triukšmo patrankomis iš privačių garažų išvažiuoja į viešą erdvę. Ir kažkodėl pasirenka važiuoti ne kur nors į nuošalesnę pamiškę, palaukę, ar poligoną, bet braunasi į tirštai apgyvendintus centrinius miestų kvartalus ir tada pradeda, kaip sakoma, blūdyti – su tokiu garsu laksto kvartalų gatvėmis, kad net klausa kraujuoja.
O kai išgirsta skundus ir protestus, sako: čia juk miestas, jei nepatinka varyk gyventi į vienkiemį.
Čia išryškėja problemos geluonis. Žmogų iš garažo į rafinuotesnę aplinką gali perkelti, bet garažo iš žmogaus taip paprastai neiškelsi. Motociklą garaže gali sutaisyti, bet suvokimo apie aplinką nesuremontuosi.
Taip jau yra, kad ne visi stengiasi pamatyti ir bent kiek gerbti kitų privatumo ribas ir ramybės poreikį.
Ne visi nori ir yra pasirengę pajusti savitą kaimynų teritorijų, balkonų, langų intymumą. Artėdamas prie jų esi svečias. Tai gali būti jaukumo zonos. Viešosios erdvės kuria ryšį ir bendrumą. Bet ir konfliktus, kuriuos šiuo atveju provokuoja motociklininkai.
O gal bendruomenė, kurios kvartale nusprendė pašėlti motociklininkai, yra įkūrusį tyliąją vasaros biblioteką ir kaip tik tą vakarą planavo surengti vakarinę tyliųjų skaitymų sesiją ir perskaitytų tekstų refleksiją?
Ar dėl tokių savitų pomėgių jie turėtų kraustytis į vienkiemius ir iniciatyvą užleisti prisipirkusiems motociklų?
Naujausi komentarai