Tokius kuriozus dar galėtum suvokti, jei LP būtų smulki provincijos bendrovė, samdanti paprastą buhalterį, kuris pagal degalų kainas suskaičiuoja logistikos kaštus ir konstatuoja, kad kojinių, muilo ir laistytuvų vežimas į atokesnes gyvenvietes neduoda nė cento pajamų. Tada kojinės, muilas ir laistytuvai iš sąrašo išbraukiami.
Panašiu keliu eina ir LP, kuris tarsi nemato skirtumo tarp buitinių prekių ir spaudos. Spaudos leidinių pristatymo kainas nuolat didinanti valstybės valdoma bendrovė per keletą metų pasiekė savo – spaudos pristatymo skaičius į regionus kritiškai mažėja. Tada pristatymo kaina dar labiau išauga. Tai ženklas, kad LP vėl gali skelbti apie nepakeliamą spaudos leidinių naštą ir eilinį kartą padidinti pristatymo kainas. Dar kelios tokios operacijos, ir regionus lengvai pasieks tik dronai, o LP tie regionai liks nepasiekiami. Tačiau LP to ir siekia – atsikratyti regionų. Juk valstybės valdomai įmonei neapsimoka ten vežti spaudos. Žėkit, kokios benzo kainos!
Apie LP strategiją tolti nuo regionų nuolat buvo perspėjama spaudoje. Tačiau tik dabar kai kurios akys tapo reginčios, ausys – girdinčios, o sąmonė – suvokianti, kas vyksta. Praregėjimas sušvito tuomet, kai į LP dūdelę pūstelėjo (apie nepakeliamai didėjančias spaudos pristatymo kainas) Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), kuri taip pat prisidėjo prie LP pastangų taip „sureguliuoti“ ryšius, kad regionai liktų be spaudos.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas RRT vadovei priminė, kad į regionus pristatoma spauda „nėra našta valstybei“, tai laisvos, išsilavinusios valstybės kaina. Valstybės, kurioje nė vienas nepaliktas nuošalyje, nepriklausomai nuo gyvenimo vietos ar skaitmeninių įgūdžių.
Naujausi komentarai