Ukrainoje susimovusiam Vladimirui Putinui reikia atitaisyti reputaciją ir atgauti „orumą“. Žinodamas, kad D. Trumpas faktiškai yra jo kišenėje, Rusijos diktatorius galiausiai ryžtasi mesti iššūkį NATO ir užpuola Baltijos valstybes.
Estija ir Latvija bando priešintis, tačiau Lietuvoje didelė dalis visuomenės prasidėjusią „specialiąją operaciją“ stebi vangiai. Dalis karių ir vadinamųjų šaulių norėtų kovoti, tačiau prisistatę į komendantūras, jie sužino, kad nei ginklų, nei amunicijos, nei uniformų nėra.
„Kaip taip gali būti?“ – klausia jie.
Ir jiems atsakoma, kad visi 5 procentai BVP gynybai buvo išleisti kompanijai „Fegda“ už keliukus. Keliai – irgi svarbu, tačiau „Fegdai“ vis nesisekė jų tiesti. Jie vis gaudavosi brokuoti ir „Fegda“ juos klojo vis iš naujo ir iš naujo. Taip ir buvo iššvaistytas gynybos biudžetas. Kas liko, buvo išleista auksiniams šaukštams (2.0).
Rusijos armija tingiai, bet užtikrintai slenka per Lietuvą nesulaukdama beveik jokio pasipriešinimo, pilietiškai nusiteikę asmenys bando atsigauti nuo šoko, o prezidentūroje suskamba telefonas.
Ponas G. Nausėda sulaukia skambučio iš už Atlanto. Pakėlęs ragelį jis sužino, kad jam skambina ne D. Trumpas, ne Marco Rubio ir net ne Jamesas Davidas Vance’as. Jam skambina D. Trumpo atstovė žiniasklaidai Karoline Leavitt.
Mūsų „aukštam ir gražiam“ ji sako, kad yra įpareigota pranešti, jog Jungtinės Valstijos neateis į pagalbą Baltijos šalims nei pagal NATO 5 straipsnį, nei pagal jokį kitą susitarimą. V. Putinas per Sergejų Lavrovą ir M. Rubio paprašė D. Trumpo, kad šis nesikištų, ir D. Trumpas sutiko.
Lietuva pernelyg maža, nereikšminga ir amerikiečiams iš jos nėra jokios naudos, o V. Putinas pažadėjo D. Trumpui leisti Kaliningrade ir Kuršių nerijoje statyti kazino. Kaliningrade kazino vadinsis „Kanto kazino“ žymaus filosofo garbei, o Kuršių nerijoje „Baltosios dykumos saulės kazino“.
Sutrikęs G. Nausėda nepajėgia ištarti nė žodžio. K. Leavitt padeda ragelį, o mažasis berniukas didelio vyro kūne vis dar negali nuspręsti, kas labiau įžeidė jo savimeilę – išdavystė, ar tai, kad apie ją pranešė ne pats D. Trumpas ir ne vienas jo aukšto rango parankinių.
Jis suvokia, kad jo gyvybei gresia pavojus ir išbėgęs iš prezidentūros šoka per upelį. Diana išbėga paskui jį, o paskui juos – beveik visi iki vieno patarėjai ir pritarėjai.
O tuo metu Rusijos kariauna toliau slenka per Lietuvą. Vienuose miesteliuose ir kaimeliuose juos sveikina daugiau žmonių, kituose mažiau, tačiau okupantai gauna progų įsitikinti, kad vadinamieji runkeliai ir buduliai su treningais bei „pederastkėmis“, skirtingai nei ukrainiečiai, juos tiesiog dievina.
Kai kuriose vietovėse, kaip antai Vilniaus krašte ar Širvintose, juos pasitinka didelės minios bei draugiški aukšto rango politikai – merai ir merės, tarybų nariai, Seimo ir Europos Parlamento atstovai.
Dalis visuomenės vis dar svarsto, ar verta kariauti. Kai kurie tam pasiryžę, tačiau šį entuziazmą labai greitai užslopina kunigai ir kiti visuomenėje žymūs asmenys. Užlipę ant pakylų jie kalba apie taiką, karo blogį, Dievą, meilę artimui.
„Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“, – gudriai čiulba žymūs bažnyčios tarnai, egzorcistai ir kiti prabanga pertekę neturto broliai.
Tiems, kurių noro kovoti nepribaigia teologinės gražbylystės ir moralinis spaudimas, entuziazmą galutinai pražudo žinomi asmenys, kurių politines pažiūras galima įvardyti, kaip „šiek tiek disidentas, šiek tiek nomenklatūrininkas, šiek tiek už nepriklausomybę, šiek tiek už cvirkų, nėrių ir girų paveldą“.
Galiausiai vos keli tūkstančiai vyrų ir moterų tvirtai nusprendžia priešintis okupantams bei koloborantams, tačiau giliai širdyje jie žino – jų kova bus didvyriška, tačiau beprasmiška, o pagalba neateis. Europoje ir Jungtinėje Karalystėje vis labiau galvas kelia mažesnieji donaldai trumpai, kuriuos su Rusija sieja ne tik bendra pasaulėžiūra, bet ir finansiniai saitai.
Vienintelis Volodymyras Zelenskis galbūt norėtų atsiųsti Baltijos valstybėms porą dronų operatorių, tačiau jis žino, kad populistams įsitvirtinant Europoje jam pačiam gali greitai prireikti paramos.
O tuo metu Rusijos specialiosios tarnybos, pasinaudodamos nutekėjusiais Registrų centro duomenimis, eina nuo namo prie namo ir suima visus juos dominančius asmenis – pareigūnus, karininkus, valstybės tarnautojus, žurnalistus, kultūros sričių atstovus.
Kai kurie nužudomi vietoje. Kitų laukia formalus teismas. Seimo nariai irgi suimami, tačiau dalis jų jau žino, ką pasakys teisme. Jie ištars: „Ir tada dirbome Rusijai“ bei pateiks įrodymus, kaip antai bandymą perimti LRT, agitavimą už baltarusiškas kalio trąšas, savo verslo ryšius, netiesiogiai juos siejančius su Kremliumi.
(be temos)
(be temos)