Pagal siūlomus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeitimus, jei minėtos mokyklos yra vienintelės toje vietovėje, baigiamosiose klasėse nuo rugsėjo leidžiama mažinti mokinių skaičių nuo 12 iki aštuonių, o mokinių skaičius mokykloje galės būti mažesnis nei 60.
Galutinį sprendimą dėl mažesnio skaičiaus klasėse priims savivaldybių tarybos.
Anot ministerijos, pakeitimai minėtose savivaldybėse nuo rugsėjo leis išsaugoti penkias III–IV gimnazijos klases mokyklose, kuriose ugdoma lietuvių kalba, ir tris – kuriose mokoma lenkų kalba.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Iš jų – 33 minėtose rajonų savivaldybėse.
Skaičiuojama, kad mažesnių gimnazijos klasių, kuriose mokysis 8–11 mokinių, išlaikymui iš valstybės biudžeto per 2026–2027 metus iš viso prireiks apie 1,03 mln. eurų.
Vyriausybė 2025-ųjų pavasarį leido miestelių gimnazijose sudaryti III ir IV gimnazijos klases, jeigu jose mokysis nebe 21, o ne mažiau kaip 12 mokinių, savivaldybei prisidedant 50 proc. mokymo lėšų.
Šis pakeitimas nebuvo taikomas tautinių mažumų mokykloms.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, Vyriausybė yra įsipareigojusi peržiūrėti mokinių skaičiaus reikalavimus, kad būtų išsaugotos tautinių mažumų mokyklos rajonuose, mokiniai galėtų mokytis jiems įprastoje aplinkoje, kuo arčiau namų.
„Apie mokinių skaičių klasėse buvo diskutuota ir liepą Vilniuje vykusiame dvišalės Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės pasitarime. Mokinių skaičius apskritai Lietuvoje mažėja, todėl turime lanksčiai reaguoti į pokyčius, nepabloginti ugdymosi sąlygų“, – sako ji.
Nuo rugsėjo 1-osios taip pat bus leidžiamas mažesnis negu 60 mokinių skaičius vidurinį išsilavinimą suteikiančiai mokyklai, nesvarbu, kokia mokomąja kalba vyksta ugdymas.
Nuo 2022 metų galiojusios mokyklų tinklo nuostatos buvo nustačiusios, kad mokykla, jeigu joje buvo likę 60 ar mažiau mokinių, negalėjo veikti kaip atskiras juridinis vienetas ir turėjo būti prijungta, tapti kitos mokyklos skyriumi.
(be temos)