Vyriausybė koreguos kontrmobilumo priemonių planą

Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, inžinerinių priemonių parkai Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose turėtų būti įrengti iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.

Užpernai patvirtintame nutarime šis darbas privalėjo būti atliktas iki 2025 metų balandžio 1 dienos.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, terminą reikia pratęsti, nes didinamas karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų skaičius – nuo 27 iki 50-ies.

Bendrovė „LTG Infra“ bus įpareigota sudaryti galimybes laikyti ir sandėliuoti karinio kontrmobilumo inžinerines priemones.

Iki 2028-ųjų pabaigos ketinama pratęsti ir rezervinių kliūčių įrengimą valstybinės reikšmės kelių ruožuose, prietilčiuose, o tiltuose – inžinerinių konstrukcijų sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti.

Vietoj anksčiau planuotų medžių ruožų dabar norima kurti pelkes. Šis darbas turėtų būti atliktas iki 2030 metų pabaigos.

KAM tvirtina, kad ši priemonė efektyvi dėl greito įgyvendinimo.

„(...) atkūrus hidrologinį režimą, per keletą metų teritorija taps sunkiai pravažiuojama sunkiajai technikai be sudėtingos inžinerinės įrangos panaudojimo“, – nurodė ji.

Planą žadama papildyti nauja priemone – įsipareigoti iki 2028 metų gruodžio 31 dienos įrengti karinio kontrmobilumo inžinerinių priemonių ruožą kariuomenės nustatytose vietose prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Anot KAM, pasienyje būtų suformuotas 20 metrų pločio kontrmobilumo priemonių ruožas nuo pasienio patrulio tako į Lietuvos teritorijos gylį, o Lietuvos kariuomenės identifikuotose operacinėse vietovėse – 150 metrų pločio ruožai nuo patrulio tako ribos į šalies gilumą.

Be to, ketinama atsisakyti sumanymo gynybos sumetimais Marijampolės savivaldybės teritorijoje įrengti melioracinių griovių ir upelių tinklą. Pasak ministerijos, tam tinkamiausios vietos yra Vilkaviškio ir Šakių rajonuose.

KAM skaičiavimu, dėl minėtų pakeitimų karinio kontrmobilumo priemonėms įgyvendinti iš Valstybės gynybos fonde numatytų lėšų 2026–2030 metais gali papildomai reikėti apie 50 mln. eurų.

Vyriausybės nutarimas dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo priimtas 2024-ųjų liepą.

Kaip rašė BNS, netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai, jūriniai konteineriai.

Kurti kontrmobilumo parkus 2023 metais ėmė konservatorių Vyriausybė, remdamasi karo Ukrainoje patirtimi, rodančia, kad tokios priemonės efektyvios priešo pajėgoms stabdyti, nukreipimui, skaldymui.

Pernai rugpjūtį, kaip pristatė KAM, nuo pavienių inžinerinių pajėgumų plėtojimo pereita prie vientisos gynybos linijos, kurią sudaro trys ešelonai su priemonėmis, vystomomis iki 3, iki 20 ir iki 50 km nuo išorinės Lietuvos sienos.