Vilniaus Žvėryno gimnazijos abiturientai ruošiasi pamokai. Priekyje – egzaminai, o po jų kai kurių laukia ir savotiška loterija: kas bus pašauktas tarnauti kariuomenėje, o kas – ne.
„Visi berniukai, vyrai, tiesiog turėtų po mokyklos privalomai tarnauti. Nebūtų loterijų, būtų viskas aišku. Manau, tai svarbu ir visuomenei, ir mums“, – sakė abiturientas Edvardas.
Visuotiniam šaukimui pritaria ir Justinas.
„Lietuvai kyla reali egzistencinė grėsmė iš Rusijos, todėl manau, kad prioritetas turėtų būti tai, jog žmonės tarnautų“, – teigė abiturientas Justinas.
Jei būtų pašauktas, į kariuomenę eitų ir Patrikas, tačiau jis nenorėtų, kad tarnauti privalėtų visi.
„Aš esu vienas iš tų, kuris asmeniškai nenori. Vien dėl to, kad turiu planų – noriu studijuoti užsienyje. Viskas taip susidėliojo, kad negaliu iškart eiti į kariuomenę“, – pasakojo abiturientas Patrikas.
Tačiau ir visuotiniam šaukimui pritariantys abiturientai pripažįsta, kad nebūtinai norėtų būti eiliniais pėstininkais.
„Karas vis labiau krypsta į dronų infrastruktūrą, todėl manau, kad norėčiau būti dronų pilotu ar kažkuo panašiu“, – sakė Edvardas.
„Mane domina, kaip vyksta artilerijos smūgiai. Artileristai visų pirma yra toliau, kas man būtų palanku, be to, mane domina didesnė karinė technika“, – kalbėjo Justinas.
Opoziciniai konservatoriai šioje Seimo sesijoje ketina registruoti įstatymo pataisas, kuriomis visuotinis šaukimas būtų įvestas jau 2030 metais. Siūloma ne tik atsisakyti loterijos principo, bet ir sudaryti galimybes priimti visus norinčius tarnauti.
„Reikia panaikinti situaciją, kai savanoriais nori ateiti 8 tūkst. žmonių, o mes galime priimti tik 5 tūkst. Tai nedovanotina – žmonės, kurie nori tarnauti Lietuvos kariuomenėje, negali to padaryti, nes nesame pajėgūs jų priimti“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Ir iš tiesų – kol kas Lietuva nėra pajėgi priimti net visų norinčiųjų tarnauti, jau nekalbant apie visuotinį šaukimą.
„Reikia pasinaudoti tuo, kad daug jaunuolių, kurie šiandien nori būti pašaukti, nėra pašaukiami. Antras dalykas – turime ruošti gynybos rezervą. Kuo daugiau jaunuolių praeis tą vyriškumo mokyklą, tuo daugiau bus pasiruošusių ginti savo tėvynę“, – teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Neseniai atliktos apklausos parodė, kad beveik keturi iš penkių Lietuvos gyventojų pritaria visuotiniam šaukimui. Dauguma pritartų, kad jis būtų įvestas jau 2030 metais.
Tačiau Krašto apsaugos ministerija ragina neskubėti. Esą visuotiniam šaukimui vis dar trūksta instruktorių, kareivinių ir šaudyklų. Visa tai plečiama, kasmet priimama daugiau šauktinių, todėl, ministerijos vertinimu, prie visuotinio šaukimo turėtų būti einama palaipsniui.
„Šiandien nesiriščiau prie vienokių ar kitokių datų. Svarbiausia tai, kad mūsų kariuomenė vystosi, turime divizijos vystymo projektą, o tai natūraliai lemia ir kariuomenės augimą“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius.
„Turbūt mūsų piliečiai nenorėtų, kad jų vaikai tarnautų prastomis sąlygomis arba neturėtų galimybės atlikti karinių kovinių mokymų, jeigu tam nėra tinkamai pasiruošta“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Norintys prisidėti prie valstybės gynybos, tačiau dėl sveikatos negalintys atlikti įprastos karo tarnybos, turi ir kitų galimybių.
„Ne kiekvienas gali su automatu ar kulkosvaidžiu lakstyti per lietų. Yra informaciniai, kibernetiniai pajėgumai. Pas mus vienas IT pajėgumų vadovų yra neįgaliojo vežimėlyje ir puikiausiai susitvarko“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis.
Kariuomenės vadas taip pat siūlo neapsiriboti vien kariuomene.
„Neapsiribokime vien tik kariuomene. Manau, dar turime neišnaudoto potencialo ir kitur – Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, pasienyje, Viešojo saugumo tarnyboje ar ugniagesių gretose“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
Pasak ekspertų, visuotinis šaukimas reikalingas ne tik kariniam rezervui didinti – jis galėtų padėti visuomenei geriau pasirengti ir kitoms krizėms.
„Kas tai bebūtų – energetika, sveikata, susisiekimas, bendras visuomenės pasirengimas, piliečių vertybinis nusiteikimas ir valia ginti savo šalį. Žmonės įgyja disciplinos, lyderystės ir kitų kompetencijų“, – teigė asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Organizacijos vadovą, buvusį krašto apsaugos viceministrą T. Godliauską, Remigijus Žemaitaitis apkaltino neskaidria veikla ir spaudimu politikams. T. Godliauskas kaltinimus atmeta ir tikina, kad pagrindinis organizacijos tikslas – didinti visuomenės atsparumą.
„Mums svarbu, kad visuotinė gynyba nebūtų tik sąvoka strateginiuose dokumentuose, bet taptų kasdiene praktika ir konkrečiais institucijų, organizacijų, verslo bei žmonių veiksmais“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Šiemet į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama pašaukti daugiau nei 4 tūkst. jaunuolių. Jei būtų pereita prie visuotinio šaukimo, kasmet tektų priimti apie 7–8 tūkst.
Naujausi komentarai