Audito išvadose teigiama, kad pagalba vaikams dažnai vėluoja arba jų nepasiekia dėl ilgo poreikių nustatymo proceso, tėvų pasipriešinimo, o gabių ir talentingų vaikų poreikiai dažnai lieka neatpažinti.
„Fizinis vaiko buvimas bendroje klasėje savaime dar nėra įtrauktis. Šiandien skaičiai popieriuje rodo gražią statistiką – net 94 proc. specialiųjų poreikių vaikų mokosi kartu su bendraamžiais, tačiau už šių skaičių slepiasi kita, skausminga realybė. Daugiau nei pusė šių vaikų nesulaukia jiems reikalingos pagalbos, o šeimos paliekamos vienos su savo iššūkiais“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot jos, negalima toleruoti situacijos, kai vaiko teisė į visavertį ugdymą virsta geografine loterija, kurioje parama vienam vaikui savivaldybėse skiriasi šimtais kartų, o įgytas profesinio mokymo diplomas galiausiai neatveria durų į darbo rinką.
„Po šio audito sistemoje neužteks tik kosmetinių pakeitimų – teisės aktai privalo garantuoti realią pagalbą kiekvienam vaikui, kuriam jos reikia“, – pabrėžė valstybės kontrolierė.
Valstybės auditoriai atliko auditą „Švietimo pagalba mokyklose“ 2024–2025 mokslo metais.
Jo duomenimis, 56 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokyklose nesuteikiamos visos rekomenduotos švietimo pagalbos specialistų paslaugos, o 5 proc. jų negauna jokios pagalbos. Dėl to kyla rizika, kad mokiniai negali visapusiškai dalyvauti ugdymo procese ir pasiekti savo potencialo.
Tai patvirtina ir tėvų patirtis – 27 proc. jų pripažino, kad vaikai mokykloje negauna reikiamos pagalbos, o daugiau nei pusė (57 proc.) šeimų buvo priverstos ieškoti privačių specialistų už mokyklos ribų.
Valstybės kontrolės teigimu, prie šios situacijos prisideda ir tai, kad priėmimo metu mokyklos dažnai neturi išankstinės informacijos apie vaiko poreikių lygį, todėl negali tolygiai paskirstyti mokinių. Nors rekomenduojama vienoje klasėje ugdyti ne daugiau kaip tris mokinius su dideliais ar labai dideliais poreikiais, pasitaiko klasių, kur tokių mokinių būna šeši.
Siekiant, kad informacija apie mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius laiku pasiektų mokyklas ir leistų pasirengti švietimo pagalbos teikimui bei klasių formavimui, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduoja suteikti galimybę mokykloms su informacija apie nustatytus naujai priimamų mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius susipažinti anksčiau nei rugsėjo 1 dieną.
Anot Valstybės kontrolės, švietimo pagalbos specialistų ir mokinio padėjėjų trūksta kas antrai (52 proc.) bendrojo ugdymo mokyklai ir 75 proc. profesinio mokymo įstaigų. Su šiuo stygiumi tiesiogiai susidūrė net 91 proc. audituotų savivaldybių.
Ši situacija lemia milžiniškus krūvių netolygumus: nors siekiama, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tektų iki 111 mokinių, vienam etatui realybėje tenkantis vaikų skaičius savivaldybėse svyruoja nuo 60 iki 176 mokinių. Atskirose ugdymo įstaigose šie svyravimai dar didesni: nuo 16 iki 337 mokinių vienam etatui, o 6 proc. šalies mokyklų apskritai neturi nė vieno švietimo pagalbos specialisto.
„Dėl to dalis mokinių negauna visų jiems rekomenduotų paslaugų, o pagalba priklauso nuo to, ar konkreti mokymosi įstaiga pajėgia pritraukti darbuotoją“, – pažymi Valstybės kontrolė.
Siekiant sistemiškai spręsti krūvių netolygumus įstaigose ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų kiekvieną vaiką, Švietimo ministerijai rekomenduojama skubiai spręsti specialistų pritraukimo klausimą ir atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas (diegti atvirųjų klasių modelį) arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
Audito duomenimis, 88–98 proc. pedagoginės psichologinės tarnybos ir 73 proc. mokyklose dirbančių švietimo pagalbos specialistų stinga standartizuotų instrumentų mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams vertinti. Be to, šalyje nėra vientisos ir aiškios specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių pasiekimų bei pažangos vertinimo sistemos, kuria galėtų vieningai vadovautis mokytojai.
„Kai pažanga nematuojama objektyviai – stabdomas vaiko potencialas. Taip pat trūksta reglamentavimo, kaip identifikuoti išskirtinių gabumų turinčius vaikus, todėl talentingi mokiniai dažnai lieka neatpažinti“, – tvirtinama Valstybės kontrolės pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad finansavimas švietimo pagalbai auga, pernai skirta 287,4 mln. eurų, tačiau savivaldybių savarankiškas indėlis vienam mokiniui skiriasi šimtais kartų, o dabartinių lėšų pakanka tik nedidelių poreikių vaikams.
Audito duomenimis, savivaldybių savarankiškų biudžetų indėlis švietimo pagalbai skiriasi nuo 1 iki 648 eurų vienam vaikui.
Profesinę kvalifikaciją sėkmingai įgyja daugiau nei 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, tačiau 70 proc. jų neįsidarbina.
„Problema ne tik ta, kad darbdaviai dažnai turi išankstinių nuostatų dėl specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių gebėjimų ir nenori jų priimti, bet ir pačioje profesinio mokymo struktūroje. Šiuo metu esančios kvalifikacijos ir siūlomos mokymo programos nėra pakankamai orientuotos į šiandienos realius darbo rinkos poreikius. Todėl išsilavinimą įgiję jaunuoliai tiesiog neturi, kur eiti dirbti“, – nurodė Valstybės kontrolė.
Ji atkreipė dėmesį, kad darbdaviams netaikomos valstybinės skatinimo priemonės įdarbinti tokius asmenis, o perėjimo iš mokyklos suolo į darbo rinką mechanizmas iš esmės nefunkcionuoja.
Žada gerinti pagalbą
Valstybės kontrolės auditui parodžius, kad daugiau kaip pusė specialiųjų poreikių vaikų nesulaukia reikiamos pagalbos, Švietimo ministerija sako sutinkanti su pateiktomis rekomendacijomis ir jau sprendžianti įvardintas problemas.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutinka su Valstybės kontrolės audito išvadomis ir rekomendacijomis“, – teigiama trečiadienį išplatintame pranešime.
„Įvardytos problemos jau dabar yra nuosekliai sprendžiamos peržiūrint, tobulinant švietimo pagalbos teikimo modelį, didinant valstybės finansavimą bei skiriant ypatingą dėmesį specialistų rengimui ir esamų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui“, – rašoma jame.
Ministerija teigia besistengianti užtikrinti, kad kiekvieno vaiko teisė mokytis kartu su bendraamžiais būtų įgyvendinama praktikoje, o teisės aktuose įtvirtintos garantijos kiekvienam mokiniui virstų realia, kokybiška ir savalaike ugdymosi pagalba.
(be temos)