Kitokios atostogos
Kaunietės Ramintos šeima – vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip skirtingai vaikai ir paaugliai įsivaizduoja savo vasarą. Šeimos vidurinėlė nusprendė vasarą ilsėtis. Sezoniniai darbai jai neįdomūs, stovyklos – taip pat. Priešingai nei jauniausiai Ramintos dukrai Vestai. Šiemet mergaitė baigė priešmokyklinę klasę ir rudenį taps pirmaklase. Septynmetė labai norėjo dalyvauti miesto finansuojamoje plaukimo stovykloje, tačiau susidūrė su netikėta kliūtimi – nors pagal amžių atitinka reikalavimus, oficialiai ji dar nelaikoma pirmaklase.
„Pagal amžių gali dalyvauti, bet kadangi tik baigė paruošiamąją klasę, į savivaldybės finansuojamą stovyklą nepateko. Nusprendėme vis tiek leisti ją į stovyklą, tik jau už savo pinigus“, – pasakojo Raminta.
Moteris sako, kad ši situacija tapo proga dukrai suprasti pinigų vertę. Šeimoje buvo sutarta, kad dalį stovyklos kainos mergaitė prisidės pati iš sukauptų santaupų.
„Ji labai norėjo važiuoti, net pasisiūlė atiduoti visas savo santaupas. Galiausiai sutarėme, kad dalį sumos padengs pati. Man atrodo, tai gera pamoka. Reikia suprasti, kad norai kainuoja, o pinigai neatsiranda savaime“, – šypsojosi Raminta.
Sunku išsirinkti
Vasaros stovyklų pasiūla pastaraisiais metais itin išaugo. Raminta tą puikiai žino, nes, kaip sako, jos vyresnėlė užaugo stovyklose. Moteris įsitikinusi, kad toks būdas leisti vasarą yra ne tik galimybė prasmingai praleisti laiką, bet ir erdvė mokytis savarankiškumo, atsakomybės, pabendrauti su bendraamžiais.
„Esame išbandę labai daug įvairių stovyklų – nuo robotikos, anglų kalbos, kūrybinių užsiėmimų iki išgyvenimo stovyklų gamtoje. Kiekviena jų davė ką nors naujo. Vienur atsirado draugų, kitur sustiprėjo pasitikėjimas savimi, dar kitur atsirado naujų pomėgių“, – pasakojo Raminta.
Vaikai ir paaugliai šiandien gali rinktis sporto, kūrybines, kalbų, technologijų, gamtos pažinimo, dienos ar išvykstamąsias stovyklas. Pasiūla auga, tėvų ir vaikų poreikiai – taip pat.
„Kainos irgi auga. Nėra taip, kad šuolis būtų drastiškas, bet po kelias dešimtis eurų tikrai užmetė“, – skaičiavo moteris.
Penkių dienų dienos stovykla dažniausiai kainuoja nuo 120 iki 250 eurų, o savaitė su nakvyne gali atsieiti nuo 300 iki 600 eurų ir daugiau. Specializuotų sporto ar užsienio kalbų stovyklų kainos neretai peržengia ir 700 eurų ribą. Dalis savivaldybių finansuoja arba iš dalies kompensuoja vaikų vasaros užimtumą, tačiau vietų ten greit nelieka.
„Mamos žino, kad ten – loterija. Prisijungi ir galvoji, rasi vietą ar ne. Dažniausiai nerandi“, – tokiais atvejais, Ramintos tikinimu, tenka ieškoti kompromiso tarp vaiko norų, šeimos galimybių ir siūlomų veiklų įvairovės.
Savarankiški sprendimai
Raminta sako, kad jos šeimoje požiūris į vasarą keitėsi kartu su vaikų amžiumi. Vyresnioji dukra Lėja anksčiau mielai rinkdavosi stovyklas, tačiau šiemet, vos sulaukusi pilnametystės, nusprendė vasarą skirti darbui.
„Anksčiau ji norėdavo išbandyti vis naujas stovyklas, o dabar pati sako, kad jau nebenori leisti mūsų pinigų. Nusprendė dirbti, užsidirbti savo ir taupyti. Man atrodo, tai irgi labai gražus etapas, kai jaunas žmogus pradeda galvoti ne tik apie savo norus“, – kalbėjo trijų vaikų mama.
Lėja, kuriai prieš kelias dienas suėjo aštuoniolika, jau turi pirmąjį oficialų darbą. Merginą galima sutikti viename Kauno barų, kur ji įsidarbino padavėja. Nors darbas nėra svajonių, uždarbis, anot merginos, neblogas, o ir arbatpinigiai geri.
„Ji pati ieškojo darbo, pati susitvarkė visus formalumus. Smagu matyti, kaip vaikai po truputį tampa savarankiški“, – dukros branda džiaugėsi moteris.
Sezoniniai darbai
Tokių kaip Lėja yra ir daugiau. Keturiolikmetė Adrija šią vasarą dirbs aukle. Mergina pasakoja, kad mintis užsidirbti kilo spontaniškai – ji paskelbė žinutę vienoje socialinio tinklo „Facebook“ bendruomenėje, kurioje gyventojai dalijasi informacija apie paslaugas, ieško pagalbos ar siūlo įvairių darbų.
„Parašiau, kad galiu vedžioti šunis arba prižiūrėti vaikus. Jau kitą dieną sulaukiau kaimynės siūlymo“, – pasakojo paauglė.
Moteris, anot devintos klasės mokinės, ieškojo žmogaus, kuris penkis kartus per mėnesį prižiūrėtų jos devynmetę dukrą. Susitarimas tiko abiem pusėms, o Adrija paskaičiavo, kad per vasarą galės užsidirbti apie 800 eurų.
„Tai bus mano pirmieji rimtesni pinigai, o svarbiausia – ne senelių ar tėvų dovanoti. Noriu susitaupyti telefonui ir šiek tiek atsidėti smulkioms išlaidoms“, – mergina prasitarė turinti aistrą manikiūrui, todėl pinigų vis prireikia naujoms priemonėms.
Kitaip nei įprastai leisti vasarą nusprendė ir šešiolikmetis Matas. Vaikinas liepą ir rugpjūtį dirbs maisto išvežiotoju.
„Tėvai dar praėjusiais metais nupirko nedidelį elektrinį dvivietį automobilį. Šiemet padėjo pasirūpinti individualios veiklos pažyma ir dabar galėsiu pats užsidirbti“, – kalbėjo dešimtos klasės mokinys.
Pasak Mato, uždarbis nėra vienintelis tikslas. Jam svarbu išmokti planuoti laiką, bendrauti su klientais ir įgyti patirties. Tokiu jo pasirinkimu džiaugėsi ir tėvai. Nors patys neskatino ieškoti darbo, bet buvo laimingi, kad sūnus nutarė imtis veiklos. Pirmosios pajamos, jų manymu, ugdo savarankiškumą, moko atsakomybės ir padeda geriau suprasti pinigų vertę.
Atviras miestas
Galimybių užsidirbti paaugliams šią vasarą netrūksta ir Kauno mieste. Jaunuoliai gali rinktis ne tik pavienius darbus kaimynystėje, bet ir dalyvauti savivaldybės remiamoje Jaunimo vasaros užimtumo programoje.
„Jaunuolių registracija vyko iki birželio 19 d. Galutiniai rezultatai paaiškės, kai bus įvertintos paraiškos ir priimtas sprendimas dėl finansavimo skyrimo“, – Kauno miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė Greta Jorudaitė džiaugėsi jaunųjų miestiečių susidomėjimu programa.
Šiemet joje dalyvauja 22 darbdaviai. Darbo pasiūlymai skirti 14–19 metų moksleiviams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kaune. Paaugliai galės save išbandyti įvairiose srityse, pvz., prekybos, klientų aptarnavimo, administravimo, logistikos, e. prekybos ar socialinių paslaugų sektoriuose. Jaunuoliams siūloma pakuoti prekes, ruošti siuntas, aptarnauti klientus kavinėse ar viešbučiuose, padėti administruoti dokumentus, prižiūrėti e. parduotuves ar socialinių tinklų paskyras.
„Programa suteikia galimybę jauniems žmonėms ne tik užsidirbti pirmuosius pinigus, bet ir susipažinti su darbo rinkos realijomis, įgyti patirties ir sustiprinti pasitikėjimą savimi“, – kalbėjo Jaunimo reikalų koordinatorė.
Didžioji dalis darbdavių siūlo ne mažesnį nei minimalų atlyginimą, o kai kuriose įmonėse atlygis gali būti ir didesnis, priklausomai nuo atsakomybės ir darbo pobūdžio.
„Tokios programos nauda abipusė – jaunuoliai įgyja pirmosios profesinės patirties, o įmonės sulaukia papildomų darbuotojų vasaros sezonui“, – neabejojo G. Jorudaitė.
Šiemet Kauno miesto savivaldybė jaunimo užimtumo programai skyrė 200 tūkst. eurų. Darbdaviams kompensuojama iki pusės minimalios mėnesinės algos už kiekvieną įdarbintą moksleivį. Beje, ieškantiems prasmingos veiklos siūloma prisidėti ir prie socialinių iniciatyvų. Viena organizacija kviečia jaunus žmones bendrauti su vienišais senjorais, lydėti juos į renginius, padėti naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir įsitraukti į bendruomenės veiklas.
Svarbiausia – pusiausvyra
Nors vis daugiau jaunų žmonių ieško galimybių užsidirbti, specialistai pastebi, kad vieno recepto, kaip turėtų atrodyti paauglio vasara, nėra. Vieni jaunuoliai siekia kuo anksčiau tapti finansiškai savarankiški, kiti po intensyvių mokslo metų renkasi poilsį, keliones ar laiką su draugais. Raminta sako, kad tai puikiai matyti ir jos šeimoje.
„Mano vaikai labai skirtingi. Viena nori užsidirbti, kita – stovyklauti, trečia sako, kad jai geriausia tiesiog ilsėtis. Man atrodo, kad tai normalu“, – svarstė kaunietė.
Anot moters, svarbiausia ne priversti vaiką dirbti ar dalyvauti kuo daugiau veiklų, o padėti jam atrasti tai, kas teikia džiaugsmą ir ugdo atsakomybę.
„Jeigu vaikas nori stovyklauti – puiku. Jei nori dirbti – taip pat gerai. Svarbiausia, kad vasara nebūtų praleista visiškai pasyviai“, – įsitikinusi moteris.
Psichologai pastebi, kad pirmasis darbas gali tapti svarbia gyvenimo pamoka. Jaunuoliai mokosi laikytis susitarimų, planuoti laiką, atsakingai elgtis su pinigais ir suprasti, kiek pastangų reikia įdėti siekiant norimų dalykų. Kita vertus, specialistai primena ir tai, kad paaugliams būtinas poilsis. Vasaros mėnesiai yra galimybė atsitraukti nuo mokyklos ritmo, atgauti jėgas, stiprinti socialinius ryšius ir išbandyti naujų veiklų.
„Aš manau, svarbiausia, kad vaikai vasarą patirtų kuo daugiau tikrų, gyvų patirčių – bendrautų, judėtų, mokytųsi savarankiškumo. Nesvarbu, ar tai būtų stovykla, ar pirmasis atlyginimas. Juolab kad ta vasara tokia trumpa“, – pokalbį baigė Raminta.
Naujausi komentarai