Nuaidėjus skambučiui, į mokyklos koridorių plūsta mokiniai. Mokslo metai tik prasidėjo, tad įsivažiuoti sunku.
„Labiausiai nesiseka matematika, tikslieji mokslai. Geriausiai – geografija“, – sakė moksleivis.
„Šiuo metu geriausiai sekasi anglų kalba, o prasčiausiai – matematika“, – teigė vaikinas.
Kad penkiolikmečiams sunkiai sekasi matematika, rodo ir naujausias tarptautinis mokinių pasiekimų tyrimas. Net trečdalis Lietuvos moksleivių ją moka minimaliai.
„EBPO šalių vidurkis taip pat nukrito, tačiau daugiau nei Lietuvos. Skirtumas tarp Lietuvos ir EBPO yra 7 taškai, o Lietuva yra aukščiau EBPO vidurkio“, – aiškino PISA tyrimo koordinatorė Lietuvoje Rasa Jakubauskė.
Tai reiškia, kad nors vaikų matematikos žinios prastėja daugelyje valstybių, Lietuvos moksleiviai jas lenkia. Ir ne tik matematikoje.
„Pirmą kartą per visą PISA tyrimų laikotarpį visose srityse Lietuvos rezultatai yra geresni už vidurkį“, – pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Bet džiaugsmo iš to nedaug. Mat Lietuvos penkiolikmečiams pavyko pagerinti tik gamtos mokslų rezultatus. Tiek matematikos, tiek skaitymo žinios keliais taškais smuktelėjo žemyn.
„Reikia sukurti naujas skaitymo gebėjimų skatinimo programas, akcijas mokyklose, kad skaitymas būtų labiau populiarinamas“, – teigė J. Petkevičius.
„Lietuvos rezultatai yra stabilūs, o jei yra kritimas, tai jis mažesnis negu EBPO šalių vidurkis. Tai teikia nemažai vilčių“, – komentavo EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
Štai merginos geriau skaito, o matematikoje tvirtesni vaikinai. Taip pat ryškėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo penkiolikmečių. Pavyzdžiui, devintoko iš sostinės gamtos mokslų žinios 65 taškais lenkia devintoko iš provincijos. Tai didžiausias atotrūkis Baltijos šalyse.
„Specialistų pritraukimas Vilniuje yra šiek tiek paprastesnis, o mokytojų kvalifikacija aukštesnė. Nusikelkime į nuošalesnį rajoną, pavyzdžiui, Lazdijus. Manau, ten surasti fizikos ar chemijos mokytoją yra iššūkis“, – aiškino Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janiulionis.
Nors mūsų moksleivių rezultatai lenkia vidurkį, aukščiausią lygį pasiekia labai nedaug mokinių. Todėl ministerija, pasitelkdama dirbtinį intelektą, žada plėsti gabių vaikų ugdymo programą. Padės ir silpniausiems – mat penktadalis moksleivių neturi nė bazinių žinių.
„Vaikams, kurie per nacionalinius patikrinimus 4, 8 ir 10 klasėse nepasiekia reikiamo lygio, iš karto būtų suteikiama pagalba. Ugdymo planuose numatytos valandos ir finansavimas“, – aiškino J. Petkevičius.
„Visos šalys kalba susirūpinusios, kad yra per daug žemų pasiekimų mokinių. Turime didinti aukštų pasiekimų mokinių skaičių“, – pabrėžė R. Dukynaitė.
Paradoksalu, bet geriausiai pasirodė namų darbus ruošiantys trumpiausiai – iki valandos per dieną.
„Jeigu keturias valandas mokomasi gamtos mokslų, tyrimas parodė, kad tai efekto neduoda. Persimokymas arba neefektyvus mokymasis nesuveikia“, – sakė R. Dukynaitė.
Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas atliekamas kas ketverius metus. Šiemet jame dalyvavo daugiau nei 760 tūkst. vaikų iš 91 šalies. Geriausius gebėjimus demonstruoja Kinijos moksleiviai, prasčiausius – Ruandos.
Naujausi komentarai