Tris berniukus auginanti Ana neslepia, kad auginti specialiųjų poreikių turinčius vaikus – sudėtinga užduotis. Vyriausiasis netrukus eis į dvyliktą klasę, jis turi dėmesio sutrikimą.
Kiti du berniukai – dvyniai Mantvidas ir Manfredas – eis į šeštą klasę. Vienas turi Aspergerio sindromą, kitas – disleksiją.
Moteris atvirauja, kad iššūkių kyla ne tik auginant vaikus namuose, bet ir mokykloje, mat ten jie nesulaukia tinkamos pagalbos.
„Nežinau, ar yra nors viena mokykla, kuri turėtų visą reikiamą etatų paketą, tinkamą skaičių psichologų. Mūsų mokykloje yra 1100 vaikų ir, berods, vos dvi psichologės, gal dar kažkas dirba puse etato. Neužtenka, visiškai neužtenka. Ner nekalbu atvejus, kai kažkas atsitinka klasėje ir tuoj pat reikia psichologo“, – pasakojo trijų vaikų mama Anna D. Mangirdienė.
Moters teigimu, be švietimo pagalbos specialistų trūkumo, yra ir dar viena problema. Nors klasėse dirba mokinio padėjėjai, ne visi jie gali suteikti vaikams reikiamą pagalbą. Be to, vieno padėjėjo neužtenka visiems vaikams.
„Kiek žinau, viena padėjėja skirta penkiems vaikams klasėje. Tai kaip suteikti individualią pagalbą visiems penkiems? Įsivaizduokite, vyksta kontrolinis darbas. Neretai specialiųjų poreikių turintys vaikai gauna specialias užduotis: kažkam reikia palengvintos, kažkam – ne viso lapo, o po vieną užduotį atskirai. Reikia labai daug individualumo. Kaip vienam žmogui viską aprėpti?“ – klausė A. Mangirdienė.
Moteris ypač atkreipia dėmesį į tai, kad su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais jų mokykloje dirba ukrainietė, dar nevisiškai mokanti lietuvių kalbą.
„Kai kuriems vaikams sunku girdėti šiek tiek netaisyklingą kalbą ir jie dėl to užsisklendžia. Kiti vaikai priešinasi, norėdami parodyti visai klasei, kad patys gali ir jiems nereikia pagalbos“, – aiškino A. Mangirdienė.
Fabijoniškių gimnazijos direktoriaus teigimu, mokyklai nebūtinai reikia daug padėjėjų. Anot jo, geriau mažiau specialistų, kad nereikėtų jaudintis, jog šiems nebus darbo.
„Pas mus šiuo metu yra 80 specialiųjų poreikių turinčių mokinių ir aštuoni mokinio padėjėjai“, – sakė Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis
Šiuo metu rekomenduojama, kad vienas mokinio padėjėjas rūpintųsi iki trijų mokinių, priklausomai nuo jų sutrikimų sunkumo.
„Mokinio padėjėjui tenka nuo trijų, o kartais ir iki 27 vaikų. Negalime užtikrinti kokybiškos pagalbos, įtraukimo ar užduočių paaiškinimo, kai vienu metu tenka būti keliose klasėse ar lydėti kelis mokinius“, – teigė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė.
Direktorius atkreipia dėmesį, kad ypač vertina į pensiją išėjusius mokytojus, kurie nusprendžia toliau dirbti mokinio padėjėjais, mat jie geriau supranta darbo krūvį.
„Galbūt didesnių iššūkių kelia patys mokinių specialieji poreikiai, nes jie ne visada būna draugiškai nusiteikę, nenori mokytis, gali trenkti, gali įkąsti. Visokiausių situacijų yra buvę“, – pasakojo L. Janulionis.
Direktorius pripažįsta, kad švietimo pagalbos specialistų, tokių kaip logopedai ar psichologai, vis dėlto trūksta. Tačiau mokykla negali jų samdyti tiek, kiek reikėtų, nes neturi pakankamai kabinetų, kuriuose specialistai galėtų dirbti.
„Logopedo specialybė kažkada buvo labai nemėgstama. Vaikai nenorėdavo eiti pas logopedą, o dabar visi tėvai nori, kad jų vaikai lankytų logopedą ir gautų šią pagalbą“, – sakė L. Janiulionis.
Šiuo metu bent 50-yje mokyklų visai nėra švietimo pagalbos specialistų, o kas antroje mokykloje jaučiamas jų trūkumas.
Valstybės kontrolės atlikta apklausa parodė, kad šiems specialistams tenka per didelis krūvis. Pasitaiko atvejų, kai vienam specialistui tenka net 300 mokinių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot ministerijos, švietimo pagalbos specialistų situacija šalyje vis dėlto gerėja.
„Prioritetas studijose skiriamas būtent švietimo pagalbos specialistams, kurie ateina persikvalifikuoti. Galbūt jie dirba mokykloje kitų dalykų mokytojais ir apsisprendžia rinktis švietimo pagalbos specialisto profesinį kelią“, – aiškino ŠMSM ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
„Mūsų pradinio ugdymo mokytojai keičia kvalifikaciją, įgyja papildomą kvalifikaciją. Jie iki pietų dirba pradinio ugdymo mokytojais, o vėliau – puse etato logopedu ar puse etato specialiuoju pedagogu“, – pasakojo L. Janulionis.
Šiuo metu persikvalifikavimas į švietimo pagalbos specialistus yra finansuojamas valstybės.
Tačiau Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad švietimo pagalbos specialistai susiduria ir su didele biurokratine našta. Jie skundžiasi ir siekia, kad visose mokyklose būtų suvienodinti metodiniai nurodymai, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais.
Ministerija teigia, kad kuriama darbo grupė, tačiau didelių pokyčių kol kas nematyti.
„Turbūt visiškai atsisakyti dokumentacijos nepavyks“, – pripažino L. Janulionis.
Šiuo metu Lietuvos mokyklose kai kurių specialistų, pavyzdžiui, logopedų, pasiūla yra septynis kartus mažesnė nei paklausa.
Naujausi komentarai