Suchocka sako, kad žmonės, negalintys į slėptuves patekti su augintiniais, rinksis nesislėpti, todėl tarnyba siūlo įkurti specialių priedangų tokiems gyventojams.
Atskiros patalpos
„Siūlome, kad nebūtų tik draudimas arba leidimas gyventojams su augintiniais keliauti į visas įmanomas erdves (į priedangas – ELTA) su visais žmonėmis, nes suprantame, kad yra asmenų, kurie yra alergiški, kurie turi fobijų, todėl mes siūlome, kad būtų atskiros patalpos, erdvės, kur galėtų ateiti žmonės su gyvūnais“, – LRT radijui sakė VMVT gyvūnų gerovės skyriaus specialistė.
Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Aleksandra Voicechovska teigė, kad augintiniams, kaip ir žmonėms, priedangose reikia ventiliacijos, būtina užtikrinti higienos poreikius.
Pasak jos, gyventojams ieškoti specifinių gyvūnams pritaikytų slėptuvių galėtų būti pavojinga, todėl pirmiausia reikia ieškoti saugios erdvės namuose.
„Mes turime pirmiausia ieškoti tų dviejų sienų savo namuose, o ne važiuoti valandą į priedangą, tai pavojinga ir žmogui, ir augintiniui“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.
Gali suskaičiuoti
Patarėja teigė, kad patys priedangų valdytojai turėtų pasirūpinti, kaip slėptuvėse išlaikyti pusiausvyrą tarp žmonių ir jų augintinių gerovės vienoje patalpoje.
Ji teigė, kad tai įgyvendinti būtų įmanoma, nes Lietuvoje galioja privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas. Be to, priedangų valdytojai dažniausiai yra savivaldybės, kurios turi duomenis apie toje teritorijoje gyvenančius žmones. Todėl, anot A. Voicechovskos, prireikus būtų galima apskaičiuoti ir tai, kiek konkrečioje gatvėje gyvena augintinių.
„Turime dėti ant svarstyklių gyvūnų interesus: žmogus eidamas pasivaikščioti dažniausiai turi pavadį ir ekskrementų surinkimo maišelį, trumpą laiką tomis priemonėmis galima užtikrinti tam tikrą higieną ir saugumą, bet ant kitos senovinių svarstyklių su dviem lėkštėmis pusės turime dėti žmonių saugumą: ligas, alergijas“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Įstatymų lygmeniu dabartinė priedangos sąvoka apibrėžia vietą, skirtą gyventojams trumpam laikui pasislėpti. Deja, augintinių klausimas šiuo metu lieka neapibrėžtas ir iš esmės paliktas pilkojoje zonoje.
Pilkoji zona
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) civilinės saugos valdybos atstovas Mindaugas Valaitis sakė, kad pirmiausia reikia užtikrinti gyventojų saugumą oro pavojaus atveju visose savivaldybėse, o vėliau rūpintis ir augintinių apsauga.
Jis teigė, kad, nors priedangų tinklas plečiamas, modernizuojamas, jam skiriamos lėšos, ne visos savivaldybės slėptuvių turi pakankamai.
„Įstatymų lygmeniu dabartine priedangos sąvoka yra būtent gyventojams trumpam laiko tarpui pasislėpti skirta vieta, deja, bet augintiniai yra pilkojoje zonoje paliktas klausimas“, – sakė PAGD atstovas.
Kas patektų?
VMVT gyvūnų gerovės skyriaus specialistė D. Suchocka pridūrė, kad šunų šeimininkai visada privalo turėti pavadėlį, antsnukį, priminė, kad gyvūnai taip pat turi būti paženklinti, turėti dokumentus, būti vakcinuoti.
Pasak D. Suchockos, stambių ūkinių gyvūnų šeimininkai turi numatyti vietą, kur gyvūnus galima būtų pervaryti, pvz., per potvynio pavojų.
Kaip skelbė ELTA, pernai birželį Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad Lietuvos priedangų sistema neatitinka būtinųjų poreikių – skelbta, kad vietų jose trūktų maždaug 361 tūkst. gyventojų.
2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6,3 tūkst. priedangų, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. gyventojų.
Auditas nustatė, kad daugiau nei pusė savivaldybių – 33 iš 60 – nepasirengusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos, didžioji dalis (91,2 proc.) parinktų priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia.
Naujausi komentarai