Jau aštuoniolika metų iš eilės rugpjūčio 2-oji Paneriuose kupina rimties. Čia minima Tarptautinė romų genocido diena.
Nacistinio režimo metais Lietuvoje buvo nužudytas maždaug kas trečias romas – apie pusę tūkstančio žmonių. Jie nužudyti vien dėl savo kilmės.
„Šiandien susirinkome pagerbti atminimo žmonių, kurie negalėjo sau padėti ir buvo nužudyti vien dėl savo rasės ar kilmės“, – kalbėjo Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.
Nors praėjo daugiau nei aštuoni dešimtmečiai, Lietuvoje gyvenantys romai vis dar susiduria su iššūkiais mokyklose ir sunkumais ieškodami darbo bei būsto.
„Iš to kyla kita problema. Jeigu žmonės gyvena susispaudę, vaikams nėra kur ruošti pamokų, todėl atsiranda ir švietimo problemų“, – aiškino Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
Vis dar gajūs ir stereotipai.
„Romas įlipa į troleibusą – visi iš karto griebiasi savo rankinių“, – pateikė pavyzdį V. Poškaitė-Kovaliuk.
Romai išlieka viena labiausiai stigmatizuojamų etninių grupių šalyje, o apklausos rodo, kad vienas iš trijų romų Europoje patiria diskriminaciją. Daugelis gyventojų nenorėtų jų matyti savo kaimynystėje ar kartu dirbti.
„Gal čia toks stereotipas, bet, kiek mačiau ir girdėjau, tai ne patys geriausi žmonės“, – teigė vaikinas.
„Pas mus ir lietuvių visokių būna. Reikia pačiam būti geram, tada ir kiti bus geri“, – svarstė moteris.
„Diskriminuoja pagal tai, kaip elgiesi. Jeigu ateisi, rėksi, šauksi, būsi nepagarbus, tave diskriminuos. Jeigu būsi pagarbus, nediskriminuos“, – kalbėjo vyras.
„Artimoje aplinkoje pasitaiko romų. Pasitaiko, kad jie ne visada elgiasi pozityviai“, – pasakojo praeivė.
Jie lankė ir mokyklą. Asmeniškai nieko blogo nepatyriau, aplinkui buvo tikrai ramu“, – tikino pašnekovė.
„Nieko, žmogus kaip žmogus. Manau, kad viskas būtų gerai“, – sakė moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, diskriminaciją ir nelygybę šalyje skatina ir švietimo spragos.
„Pamirštame, kad visi esame lygiaverčiai Lietuvos piliečiai. Turėtume daugiau kalbėti apie žmogaus teises ir lygybę šioje šalyje“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Tokiais renginiais romų bendruomenė siekia vienyti visuomenę.
„Tik per kultūrą ir tokius renginius galime pažinti vieni kitus. Kai pažįsti kitą žmogų, problema nebeatrodo kaip problema“, – aiškino I. Kvik.
Prieš pusę metų, sausį, Vyriausybė patvirtino 157 priemonių kovos su ksenofobija, antisemitizmu ir neapykanta planą. Šis minėjimas – viena jo dalių.
„Dabar esame etape, kai tą planą reikia įgyvendinti. Labai svarbu, kaip mums seksis numatytas priemones perkelti į gyvenimą ir padaryti jas iš tiesų veiksmingas“, – kalbėjo Tautinių mažumų departamento prie Vyriausybės direktorius Dainius Babilas.
Romų bendruomenės atstovai pastebi, kad situacija ir visuomenės požiūris, nors ir nedaug, keičiasi.
„Tiek Lietuva, tiek visas pasaulis tampa kosmopolitiškesni. Tai, kad esi šiek tiek kitokios odos spalvos ar kalbi su akcentu, dabar nebėra didelis trūkumas“, – sakė V. Poškaitė-Kovaliuk.
Vis dėlto būtina išlikti budriems ir netoleruoti nė vieno diskriminacijos atvejo.
„Norėtųsi dar daugiau reakcijos, kad reaguotume į kiekvieną neapykantos atvejį, jį užkardytume ir aiškiai pasakytume: stop, mūsų šalyje neapykantai vietos nėra“, – pabrėžė D. Babilas.
Prieš vienuolika metų Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino romų genocido per Antrąjį pasaulinį karą faktą ir paragino visas valstybes rugpjūčio 2-ąją paskelbti Romų genocido diena bei ją minėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai