Mokyklos atestatas patvirtina, kad jaunuolis baigė mokyklą, o universiteto diplomas – kad išklausė studijų programą. Tačiau nė vienas dokumentas savaime negarantuoja, kad žmogus geba suprasti sudėtingesnį tekstą, įvertinti argumentus ar naudotis skaičiais realiose situacijose.
Tokie baziniai įgūdžiai reikalingi kiekvienam ir kasdien, o jų trūkumas gali tapti net nacionalinio saugumo klausimu. Plačiau apie neraminančią situaciją kalbėjo organizacijos „Švietimas numeris 1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Nauja tarptautinė ataskaita parodė, kad žemus skaitymo arba skaičiavimo įgūdžius turi kas trečias 16–25 metų žmogus Lietuvoje. Skamba niūrokai. Ką iš tiesų rodo toks rezultatas ir kas laikoma žemais įgūdžiais?
– Iš tiesų kas trečias Lietuvos jaunuolis turi žemus bazinius skaitymo arba skaičiavimo įgūdžius. Tokiems žmonėms dažniausiai sudėtinga suprasti sudėtingesnę informaciją, atskirti dezinformaciją, užpildyti formas, suprasti darbo sutartį ar palyginti finansinius pasiūlymus.
Ši statistika labai liūdina. Jeigu palygintume su Estija, ten žemus bazinius įgūdžius turi tik kas aštuntas jaunuolis, o Lietuvoje – kas trečias.
Taip pat verta paminėti, kad per dešimtmetį Lietuvos rezultatai labai suprastėjo. Prieš dešimt metų buvome aukščiau EBPO vidurkio, o šiandien esame lentelės apačioje. Pagal matematinius gebėjimus užimame 29 vietą iš 31 šalies, pagal skaitymo gebėjimus – 26-ąją.
– Kas, jūsų manymu, nutiko? Anksčiau rezultatai buvo visai neblogi, o dabar jie tikrai prasti.
– Manome, kad viskas prasideda bendrajame ugdyme, tai yra mokyklose. Laiku nepastebime vaikų mokymosi spragų, paprastai tariant, jų neužlopome, o vėliau, dešimtoje ir vyresnėse klasėse, išleidžiame vaikus į gyvenimą nepasiruošusius ir neturinčius bazinių gebėjimų, būtinų kasdieniame gyvenime.
Taip nutinka todėl, kad nestebime vaikų pažangos, skiriame per mažai dėmesio ir tikslinės pagalbos. Pavyzdžiui, visai neseniai Seimas priėmė sprendimą dešimtoje klasėje atsisakyti slenkstinio reikalavimo – būtinybės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą išlaikyti bent ketvertui.
Šiuo patikrinimu paprasčiausiai nustatoma, ar vaikai turi bazinius gebėjimus. Dabar sakome, kad išleisime juos į vienuoliktą ir dvyliktą klasę, kur jie turės stiprinti bazinius gebėjimus ir kartu iš karto ruoštis gerokai sudėtingesniam turiniui, nes valstybiniai brandos egzaminai tikrai yra sudėtingi.
Dėl to kartu su 35 organizacijomis prašome prezidento vetuoti šį sprendimą. Tikimės, kad pavyks užkirsti tam kelią ir slenkstinis patikrinimas bus sugrąžintas.
Kol jo nėra, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse turime vaikų, neturinčių bazinių gebėjimų. Jiems natūraliai labai sunku mokytis, o ant esamų spragų pateikiama nauja informacija nėra tinkamai įsisavinama. Po dvylikos mokymosi metų į gyvenimą išeina žmonės, neturintys bazinių gebėjimų, reikalingų kasdienėje veikloje.
– Jau užsiminėte, kokių ilgalaikių pasekmių žmogaus gyvenime gali turėti laiku neužpildytos mokymosi spragos.
– Kaip ir minėjau, tokiems žmonėms sunkiau suprasti sudėtingesnę informaciją, atskirti dezinformaciją ir melą nuo tiesos.
Kalbant apie konkurencingumą, tyrimai rodo, kad tokiems žmonėms trečdaliu sunkiau susirasti darbą arba jie apskritai nedalyvauja darbo rinkoje. Vadinasi, tai tampa ir šalies ekonominio konkurencingumo klausimu.
Tokie žmonės taip pat dažniau skundžiasi prastesne gyvenimo kokybe ir sveikata, mažiau pasitiki institucijomis. Todėl tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas.
Kitas tyrimas rodo, kad žemus bazinius gebėjimus turi ir 44 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Ką tai reiškia? Žmonėms sunku suprasti informaciją ir atskirti melą nuo tiesos. Vadinasi, esame pažeidžiami, neatskiriame dezinformacijos, o priešiškos jėgos gali tuo pasinaudoti.
Jeigu tokie žmonės mažiau pasitiki institucijomis, kyla grėsmė net demokratijai. Manome, kad šis tyrimas Lietuvai siunčia labai stiprų signalą – turime kuo greičiau ieškoti sprendimų, nes priešingu atveju mūsų laukia labai niūri ateitis.
– Paminėjote Estiją. Ko galėtume iš jos pasimokyti, nes estų rezultatai yra gerokai geresni?
– Jeigu pažvelgtume į kito EBPO PISA tyrimo rezultatus, mūsų penkiolikmečiai užima tik 20 vietą, o estai – pirmąją. Vertinant pagal šį tyrimą, Estija šiuo metu turi geriausią švietimo sistemą Europoje.
Ką jie daro kitaip? Pirmiausia renka ir stebi daug duomenų, o Lietuvoje šiandien to trūksta. Turėdami duomenis galėtume laiku pastebėti vaiką, kuriam nesiseka, ir užpildyti jo mokymosi spragas.
Šiandien rezultatą dažniausiai pamatome tik tada, kai vaikas išlaiko arba neišlaiko galutinio patikrinimo. Tuomet jau nieko nebegalime padaryti.
Estijoje vaiko pažanga stebima nuo darželio iki karjeros pradžios. Pastebėjus, kad jam nesiseka, pradeda dirbti mokytojų komanda, kuri padeda vaikui pasivyti ir užtikrina, kad jis mokyklą baigtų be spragų ir turėdamas bazinius gebėjimus.
Tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Yra puikių mokyklų ir savivaldybių, kurios taiko labai inovatyvias priemones, pasitelkia dirbtinį intelektą ir kitus būdus vaikų pažangai stebėti.
Pastebėjus pokyčius, iš karto pradeda dirbti visa mokytojų komanda, o ne pavieniai mokytojai. Taip dirba profesionalios mokyklos, siekiančios padėti vaikui ir užkirsti kelią mokymosi spragoms ateityje.
Naujausi komentarai