Lietuvoje egzistuoja galimybė paimti vaiką, nors mamai teisės nėra apribotos. Šiandien įmanoma sulaukti tokio sprendimo, kad vienas iš tėvų neturi galimybės tinkamai prižiūrėti vaiko, bet giminaičiai susikuria sąlygas, dėl kurių vaikas gyvena globėjos (šiuo atveju – tėvo sesers) šeimoje.
Kaip vaikui gali atsirasti globėjai, jeigu mamai nėra apribotos teisės prižiūrėti ir auginti vaiką? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo mama Raminta Barkauskaitė (toliau – R.B.), vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys (toliau – L.S.) bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas (toliau – T.T.).
– Ponia Raminta, kokia dabar yra situacija su jumis ir jūsų vaiku?
– R.B.: Birželio gale motinystės teisės buvo atimtos. Priežasties ir pati negaliu suprasti.
– Kaip viskas atrodė? Ar vieną dieną gavote žinią, kad iš jūsų atimamos motinystės teisės?
– R.B.: Ne, tai buvo ilgas, trejus metus trukęs procesas, kuriame buvo einama palapsniui, veikiama nuosekliai. Iš pradžių buvo bandoma teigti, kad nėra ryšio su vaiku. Vaikas atimtas, bet reikia atkurti ryšį.
– Kaip suprantu, jūsų vaikas buvo perduotas kitam globėjui – tetai, bet ne tėvui?
– R.B.: Taip. Ne tėvui, nes jis turi priklausomybę. Vaikas buvo perduotas tėvo seseriai. Tėvas bandė perimti globą, bet advokatai atsisakė rašyti ieškinį. Tuomet bandėme eiti mediacijos keliu, bet mediatorė pasakė lygiai tą patį.
– Kaip vaikų teisės aiškina, kodėl iš jūsų paėmė vaiką?
– R.B.: Nieko neaiškina, o aš nuoširdžiai negaliu suprasti. Viskas prasidėjo nuo vaiko nuteikinėjimo, o vieną dieną buvo pasakyta, kad vaikas negrįš.
– Kaip jūs pati įvardintumėte, kas nutiko? Ar jūs pati jautėte, kad vaikas atitolo? Jei kažkas bandė kištis, kodėl nesugebėjote išsaugoti ryšio su vaiku?
– R.B.: Mano situacija yra nestandartinė. Nepaisant to, kad išsiskyrėme su vyru, mes vis tiek bendravome draugiškai, ne tik su juo, bet ir su visa šeima. Dešimt metų kartu šventėme šventes. Kadangi gyvenu vieno kambario bute, dėjau visas pastangas, kad vaikas turėtų ne tik mamą, bet ir tėvą. Įvairiais būdais bandžiau palaikyti ryšius. Visi kartu rūpinomės vaiku, gyvenome draugiškai ir neturėjome problemų. Tačiau tėvui kaupėsi įsiskolinimas už vaiko išlaikymą. Suma didėjo, o aš vis girdėdavau signalus, kad turėčiau skolą nurašyti. Bet nėra galimybės atsisakyti alimentų. Skola kaupėsi ir ėmė trukdyti.
– Tai konfliktas su kita puse prasidėjo dėl skolų?
– R.B.: Taip. Aš niekada tos skolos neprašiau, nes man buvo pasakyta, kad negausiu išlaikymo, todėl neturėjau vilčių. Tačiau skola kitai pusei pradėjo drąskyti kišenę. Prie šiandieninės situacijos buvo einama dešimt metų, vaikas buvo nuteikinėjamas, buvo sakoma, kad mama kažko negali.
– Kokiu būdu buvo nuteikinėjamas vaikas?
– R.B.: Niekas to neslėpė. Vaikui buvo sakoma, kad mama juo nepasirūpins ar kažko nepadarys. Teta turi geresnes sąlygas, jos name buvo įrengtas kambarys ir nupirktas kompiuteris. Mano akivaizdoje vaikui buvo užduotas klausimas: kur pastatysi kompiuterį, pas mus, pas mamą ar pas senelius?
– Linai, kaip vertinate šią istoriją?
– L.S.: Ši istorija yra įdomesnė, nes vaikas iš esmės buvo papirktas. Man atrodo, kad grėsmę kelia Vaiko teisių tarnybos sprendimai. Ši istorija įteisino galimybę nusipirkti vaiką, jei esi turtingesnis ir turi ką pasiūlyti. Grubiai tariant, turėdamas pakankamai gerą statusą ir gerus pinigus galėčiau perimti Tomo Tomilino vaiką. Tai užtruktų keletą metų, bet užsispyręs po kurio laiko galėčiau pasakyti, kad vaikas nori gyventi pas mane. Galiu drąsiai pasakyti, kad yra atvejų, kuomet nuteikiamas mažas vaikas. O rezultatas yra pavojingas. Kartais vaikai gyvena alkoholikų šeimose ar labai blogose sąlygose, bet šioje situacijoje to nėra. Tai yra konfliktas ir keršto planas mamai už tai, kad ji atsisako nurašyti skolinius įsipareigojimus.
– Tomai, ne vienerius metus dirbote socialinėje sferoje. Nekalbant apie šią konkrečią situaciją, ar teko girdėti atvejų, kai vaikas papirkinėjamas, o kitai pusei daromas spaudimas?
– T.T.: Taip, kilus ginčams tarp tėvų tokių situacijų būna. Tendencija tokia, kad kai tėvai skiriasi, jie kaltina vieni kitus ir apie materialinius dalykus kalbama daug. Tačiau šioje situacijoje buvo bandymas žudytis. Mano vaikai nebandė žudytis ir tokių atvejų mano aplinkoje buvo gal vienas. Tai yra labai jautrios situacijos. Jei atsiranda žmogus, galintis padėti, ar tarnyba, kuri siūlo savo paslaugas, tai yra gerai, nes mes galime išgelbėti žmogų. Nenoriu gilintis į šią temą, nes jaučiuosi negerai. Tai yra gyvas žmogus, kuris eina į mokyklą, turi savo nuomonę, draugus ir mes galime jam pakenkti.
– Linai, Tomas akcentavo labai svarbų savižudybės aspektą. Ar tai gali būti toks retas atvejis, kai vaiko teisės, turėdamos kažkaip reaguoti ir norėdamos apsidrausti, atiduoda vaiką neutraliam globėjui?
– L.S.: Siekis atimti vaiką po bandymo žudytis yra dar vienas kaltinimas ir dar viena grėsmė. Grėsmes mes šaliname taip, kaip tik pajėgiame ir neužsiimame kaltinimais, kad tėvai kažko nepadarė, nes tai labai pavojinga. Mes nežinome, kodėl tai įvyko. Lietuvoje per metus įvyksta dešimtys bandymų nusižudyti.
Kai teikiame pagalbą, dažniausiai mums nerūpi, ar vaiko teisės įsikiš, jei matome, kad situacija tikrai labai bloga. Informuojame, jei matome, kad grąžinti vaiką į namus yra nesaugu. Tačiau vaikai po bandymų žudytis grįžta į tuos pačius namus, pas tuos pačius tėvus, kartais ir pakartotinai. Kai tai nutinka kelis kartus, tada aiškinamės su vaiko teisėmis.
– Kaip vaiko teisės turėtų priimti sprendimą, kad jis būtų geriausias vaikui? Ar užtenka pačio vaiko pasakymo, kad jis geriau jausis ten?
– L.S.: Mes neturime algoritmų. Šiuo atveju, ko gero, situacija pasinaudoja kažkas, kas turi didesnę įtaką. Nežinau, kas čia vyksta, nepažįstu tos šeimos, bet kažkas naudojasi situacija. Yra masė atvejų, kai vaikai sako, kad nenori eiti pas tėtį ar pas mamą, bet niekas į tai nekreipia dėmesio.
– T.T.: Mes kalbame apie situaciją, į kurią yra įsikišę du teismai ir yra praėjusios apeliacijos. Teismai šiaip sau nepradeda turtingiems giminaičiams dalinti vaikų. Šiuo konkrečiu atveju, kai negirdime kitos pusės, skambame labai nejautriai.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)