Tas pats tekstas
Kvietimai vykti į Seutą viešose „Facebook“ grupėse plito likus kelioms savaitėms iki masinių liepos 30 d. sienos kirtimų. Įrašai skirtingose grupėse pasirodydavo beveik vienu metu: liepos 29 d. tas pats tekstas žodis į žodį buvo paskelbtas šešiose grupėse per 81 sek., o ta pati seka tą pačią dieną pasikartojo tris kartus.
Tarpai tarp įrašų svyravo nuo 2 iki 122 sek., tačiau seka nesikeitė: tas pats tekstas visada keliavo per tas pačias grupes ta pačia tvarka, o skelbimo ritmas kartojosi kasdien. Tyrėjų vertinimu, tai koordinuotos kampanijos ženklas.
Pati kampanija atskiros infrastruktūros nekūrė, vietoje to ji naudojosi jau veikiančiomis bendruomenėmis: įrašai buvo skelbiami keturiolikoje grupių, kuriose užsienyje gyvenantys ir emigruoti besirengiantys marokiečiai ne vienus metus keičiasi patarimais apie vizas, transportą ir darbą Europoje. Tarp kasdienių klausimų apie dokumentus, skelbimus apie keliones verbavimo žinutės niekuo neišsiskyrė, todėl pastebėti jas buvo sunku, o pašalinti – dar sunkiau, nes būtų tekę uždaryti grupes, kuriose bendrauja tikri žmonės.
„Netikras paskyras ir botų tinklus platformos jau išmoko atpažinti. Ši kampanija nepaliko nė vieno tokio pėdsako – ji „skolinosi“ tikras bendruomenes ir tikrą auditoriją. Tokią taktiką matome ir mūsų regiono kampanijose: esamos grupės perimamos naujam tikslui. Pažaboti tokias kampanijas galima, bet pirmiausia reikia žinoti, koks grupių ir paskyrų tinklas jose dalyvauja“, – sako „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus.
Panašus atvejis
Kelionės į Seutą pradžia – klaidingai interpretuotas Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kurį kampanijos įrašai pavertė žinia, esą kirtusieji sieną nebus grąžinami. Žmonės patikėjo ir leidosi į kelią iš visos Maroko teritorijos.
Lietuvai šis scenarijus pažįstamas. 2021 m. skelbimai socialiniuose tinkluose ir kelionių agentūros žadėjo lengvą kelią į ES per Baltarusiją: žmonės skrido į Minską ir buvo stumiami link Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos sienų.
„Šis tyrimas dokumentuoja mobilizacijos infrastruktūrą: veikiančios bendruomenės su tikra auditorija, koordinuotas įrašų platinimas per grupių tinklą, verbavimas privačiuose pokalbiuose. Toks rinkinys tinka bet kokiam tikslui, kuriam reikia minios konkrečioje vietoje konkrečią dieną – nuo pasienio iki protesto aikštės. Auditorija jau surinkta, o nukreipti ją į naują taikinį kainuoja labai nedaug“, – sako M. Katkus.
Išdavė detalė
Kampaniją taip pat išdavė netikėta detalė – popkultūros grotažymės. Dalis užfiksuotų įrašų baigdavosi tuo pačiu grotažymių rinkiniu: #harrypotter, #harrystyles, #harleydavidson, #hairstyle, #happyvalentinesday. Su migracija jos neturi nieko bendra, bet visos prasideda raidėmis „ha“ – kaip ir pagrindinė kampanijos žyma #haraga, Šiaurės Afrikoje reiškianti neteisėtą sienos kirtimą. Įrašų autoriui telefone surinkus pirmąsias dvi raides, ekranas pasiūlydavo populiariausias žymas, ir šis jas priimdavo vienu paspaudimu.
Popkultūros žymos kampanijai pasitarnavo dvigubai. Pirma, jos kėlė įrašus į pramoginio turinio srautus. Antra, jos slėpė įrašus nuo automatinių patikrų: sistemos, ieškančios migracijos raktažodžių, tokių įrašų neužfiksuoja.
Viešieji įrašai atliko tik reklamos darbą – tolimesnis verbavimas vyko privačiai. Kampanijos įrašuose užfiksuoti 22 skirtingi „WhatsApp“ kontaktai: devynių grupių nuorodos ir trylika telefono numerių, registruotų Maroke, Egipte, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Kontaktai keitėsi maždaug kas savaitę: vienam nutilus, atsirasdavo naujas. Tyrėjų teigimu, kontaktų rotacija primena vienkartinių telefonų (angl. burner phones) logiką – tai tvarkingai prižiūrimos operacijos, o ne stichiško bendruomenės judėjimo bruožas.
Mechanizmas veikia
Kitą rytą po to, kai policija sustabdė antrąjį bandymą kirsti sieną, septyniose iš tų pačių grupių per 94 sek. – panašiu tempu kaip liepą – pasirodė identiškas įrašas, šįkart visai kita tema, nesusijusia su migracija.
Ar krizė pasibaigė, kol kas neaišku. Grupėse tebeskelbiami praktiniai patarimai – tarp jų ir skelbimai apie parduodamus hidrokostiumus, naudojamus, kai siena kertama plaukiant. Aišku viena: pati infrastruktūra niekur nedings ir kampanijai pasibaigus.
„Grupės ir įrankis niekur nedingo – juos galima panaudoti kitu metu ar kitam tikslui. Tokios veiklos negalima palikti be priežiūros: tai, kas prasideda kaip įrašai keliose „Facebook“ grupėse, po kelių savaičių virsta krize. Kadangi visi šie duomenys vieši, tinklą stebėti gali ir tarnybos, ir pačios platformos“, – sako M. Katkus.
Naujausi komentarai