„Aš paprašiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, kad jis artimiausiame komiteto posėdyje peržiūrėtų su kolegomis visą tą teisinę situaciją ar nereikia ko nors keisti. Paprašiau susitikimo su generaline prokurore, kad ji pateiktų apibendrintą informaciją, ar iš tikrųjų jiems netrūksta ko nors, kad mes galėtume tokius dalykus užkardyti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.
Seimo pirmininkas teigė paprašęs susitikimo ir su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu.
Parlamento vadovo nuomone, Bažnyčia į šią situaciją galėjo reaguoti griežčiau.
„Žinote, kadangi vyksta tyrimas, gal yra kokie nors ribojimai, bet iš pirmo tokio įspūdžio atrodo, kad ji per silpna. Turėsime pasižiūrėti, nes ir tie kolektyvai, kur taip atsitinka, neturėtų kaip nors saugotis ir slėpti, o kaip tik apsivalyti ir pasakyti, kad mes netoleruojame tokio dalyko ir tai turėtų būti labai aiški pozicija“, – sakė J. Olekas.
„Galbūt reikia daugiau viešumo, čia buvo iniciatyvų apie registrus ir panašius dalykus. Matyt, kad tą apibendrinsime, ir (Seimo – BNS) rudens sesijoje tikrai tie dalykai bus apsvarstyti, jeigu reikės kokių priemonių imtis, tai bus daroma“, – pridūrė jis.
J. Olekas nemano, kad ieškodami sprendimų, kaip užkardyti nusikaltimus prieš vaikus, politikai kišasi į Bažnyčios veiklą.
„Čia yra bendražmogiškieji reikalai. (...) Daug kunigų kovojo už Lietuvos laisvę, kalėjo, ir aš manau, kad šimtai jų yra labai sąžiningi ir besidarbuojantys, kad tas moralinis lygmuo valstybėje būtų aukštesnis. Bet pasitaiko ir tarp jų, tai galbūt galima sakyti, kad kažkokie ir sisteminiai dalykai. Dėl to noriu susitikti su arkivyskupu, pasikalbėti, kokias priemones jie yra numatę, kokios paramos, pagalbos reikia iš valstybės, kad tokie dalykai pasibaigtų“, – dėstė parlamento vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad į galimus nusikaltimus prieš vaikus turėtų aktyviau reaguoti ir visuomenė.
„Netikiu, kad tai buvo pasislėpę ir niekas iš aplinkos nematė, neįtarė. (...) Mes turime Vaiko teisių tarnybą, vaiko teisių kontrolierę. Tik ką kalbėjau su gerbiama kontroliere ir apie vaiko apsaugą, ir vienas iš būdų, man atrodo, tuos klausimus reikia atvirai sakyti. Čia gali būti ir švietimo sistemoje, tėvai galėtų perspėti savo vaikus, kad gali būti tokie dėdės, kurie bandys prisivilioti ar saldainiais, ar pinigais, ar dar kuo nors, ar geru žodžiu vaiką, ir gali taip atsitikti“, – kalbėjo J. Olekas.
„Man atrodo, kad šitie dalykai tikrai turi sulaukti tinkamos visuomenės reakcijos“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininko nuomone, visuomenė turėtų demonstruoti visišką nepakantumą tokiems nusikaltimams.
Netikiu, kad tai buvo pasislėpę ir niekas iš aplinkos nematė, neįtarė.
„Mes tikrai turime apsaugoti vaikus, jeigu norime nesunykti kaip tauta. Turime tokią demografinę situaciją, kur bandome ieškoti priemonių, kaip paskatinti žmones gimdyti, auginti vaikus, ir staiga turime kitą situaciją, kai tie vaikai yra išnaudojami ir iš jų tyčiojamasi. Taip mes tikrai nieko nepasieksime. Čia turi būti labai rimta, tvirta pozicija, kad nė vienas toks atvejis nebus toleruojamas, nėra toleruojamas, kokiame kolektyve jis beatsitiktų, kokios profesijos žmonės bandytų tuos vaikus išnaudoti“, – aiškino J. Olekas.
Kaip rašė BNS, teismams perduotos dviejų kunigų bylos, kuriose dvasininkai kaltinami seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
Vienas kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių, galimai vykdytais 2002–2025 metais, jo byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.
Naujienų portalo „Delfi“ ir „Liteko“ teismų tvarkaraščių sistemos duomenimis, kaltinamieji yra atitinkamai Tadas Švedavičius ir Ryšardas Peciunas.
Vilniaus arkivyskupija teigia apie galimai nusikaltusius kunigus sužinojusi iš prokuratūros, šiai pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tuomet dvasininkai buvo nušalinti, jų atžvilgiu pradėti ir kanoniniai tyrimai.
Premjeras: klausimą dėl seksualinių nusikaltėlių pavardžių viešinimo pajėgus spręsti Seimas
Generalinei prokuratūrai ir Vilniaus arkivyskupijai atsisakant įvardyti teismui dėl vaikų išnaudojimo perduotų kunigų pavardes, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad tokios informacijos viešinimo turėtų diskutuoti Seimas.
„Reikėtų galvoti, kokių įstatymų pokyčių reikia, jeigu reikia, ir juos pajėgus spręsti Seimas. Tai turbūt ta rezonanso sulaukusi visuomenėje situacija, tokius klausimus parlamentarams iškels“, – žurnalistams trečiadienį Kauno rajone sakė ministras pirmininkas.
Anot premjero, pavardės greičiausiai nėra atskleidžiamos remiantis prokurorų akcentuota nekaltumo prezumpcija.
„Manau, kad dangsto ne dėl to, kad personališkai kažkaip vertina konkretų atvejį. Matyt, kad kaip prokuroras vakar buvo pasakęs, kad yra ta egzistuojanti visiems nekaltumo prezumpcija, ir, matyt, tuo remiantis buvo atsisakyta paviešinti“, – teigė M. Sinkevičius.
„Bet aš manau, kad visi visuomenėje suprantame – esame maža šalis ir nutylėjimai yra tiktai laikinas dalykas. Čia yra kelių dienų ar savaitės klausimas, kada vis tiek tampa aišku tai, kas nutylėta“, – sakė jis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)