Jei parlamentarai, Vyriausybė, šalies vadovas neturėtų galimybės susirinkti, posėdžiauti savo pastatuose, Lietuvos kariuomenės vadas taip pat turėtų užtikrinti jiems laikinai dirbti paskirtų darbo vietų apsaugą.
Šiuo metu įstatymu tokio tiesioginio įpareigojimo ginkluotųjų pajėgų vadui, įvedus karo padėtį, nėra.
„Nors taikos metu šių objektų apsaugą vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT), įvedus karo padėtį ir kilus realiam kariniam konfliktui, šalies gynybos organizavimas pereitų į kariuomenės pavaldumą. Tačiau šiuo metu ginkluota valdžios institucijų gynyba, kurią turėtų vykdyti Lietuvos kariuomenė, nėra aiškiai įtvirtinta jokiame įstatyme“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo J. Olekas.
Pasak jo, toks teisinio aiškumo trūkumas karo padėties metu gali sukelti institucijų funkcijų dubliavimąsi, koordinavimo problemų ar delsimą priimti taktinius sprendimus, o tai keltų tiesioginę grėsmę valstybės valdymo tęstinumui.
Atsižvelgiant į tai, kad ginkluotosios pajėgos veikia griežtai pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus, šią funkciją siūloma nustatyti būtent įstatymo lygmeniu.
J. Olekas taip pat pateiks Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisas, siūlančias į gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas įrašyti valstybės gynybą bei trijų pagrindinių valdžios institucijų (prezidento, Seimo ir Vyriausybės) veiklą. Įstatymo projekte kalbama ir apie būtinybę užtikrinti joms tikslinį finansavimą.
Jei Seimas pritartų, įstatyme atsirastų nuostata, numatanti, kad valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi valstybinėms mobilizacinėms užduotims vykdyti, prezidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms, yra nustatomi atitinkamų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme.
Šiuo metu gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos nustatomos ir detalizuojamos poįstatyminiu lygmeniu – Vyriausybės nutarimu.
Naujausi komentarai