Ukrainos dronai Rusijoje skraido vis laisviau, naftos perdirbimo įmonės dega vis dažniau. Tačiau dega ne tik jos, bet ir didžiuliai logistikos sandėliai netoli Maskvos. Gerų naujienų Maskvai nėra ir Ukrainos fronte. Tad, pasak krašto apsaugos ministro, nesisekant Ukrainoje, Rusija dairosi naujų taikinių Baltijos regione.
„Šiam režimui dabar reikia kokios nors naujos agresijos formos, naujo „laimėjimo“, – teigė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
O provokacijos gali būti pačios įvairiausios – nuo geležinkelių sprogdinimų, kaip buvo Lenkijoje, iki atakų prieš kitus strateginius objektus, pavyzdžiui, elektrines ar ginklų gamybos įmones.
Lietuvoje jau būta hibridinių atakų – tai ir IKEA sandėlio padegimas, ir atakos prieš paminklus partizanams. Be to, bandyta padegti Šiauliuose įsikūrusią įmonę, gaminančią įrangą Ukrainos kariuomenei.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Apie galimas naujas Rusijos provokacijas Lenkiją įspėjo ir Jungtinės Valstijos. Prieš savaitę išaugusį hibridinių atakų pavojų patvirtino ir Lietuvos prezidentas.
„Taip, negaliu paneigti, kad tokios informacijos turime ir kad kalbama apie kinetinio pobūdžio, ne plataus masto, bet vis dėlto tikslingas operacijas, kurios, labai tikėtina, gali būti nukreiptos į kritinės infrastruktūros objektus“, – pareiškė Gitanas Nausėda.
Todėl Krašto apsaugos ministerija sustiprino strateginių objektų apsaugą.
„Rusija gali bandyti surengti kokias nors provokacijas su netikrais, neva ukrainietiškais dronais ar panašiai“, – svarstė R. Kaunas.
Rusai dėl Ukrainos dronų atakų širsta kaip reikiant ir jau ne kartą vertė kaltę Baltijos šalims.
„Psichologiškai jie savo propagandoje jau save įtikino, kad kariauja su mumis, su NATO. Tai taip pat labai svarbu akcentuoti – jie jau yra kare, jiems nebėra barjero pradėti karą“, – aiškino atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
„Atsivėrė toks galimybių langas, kai amerikiečiai yra pakeliui namo, o vokiečiai – pakeliui pas mus“, – kalbėjo karo Ukrainoje dalyvis Arūnas Kumpis.
Vis dėlto ekspertai vieningai sutaria – pradėti plataus masto karą prieš NATO Rusija dar nepajėgi, tačiau smulkios atakos įmanomos.
„Tai gali būti ir nedidelės diversantų grupės, vadinamieji žalieji žmogeliukai. Nebūtinai taip įvyks, bet tokia galimybė yra“, – teigė G. Bagdonas.
„Užimi Narvą, o po jos užėmimo sakai, kad mums to užtenka ir daugiau eskaluoti nenorime. Jeigu norėsite atsiimti Narvą, panaudosime branduolinį ginklą“, – galimą scenarijų apibūdino buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau Ukrainoje kariavę lietuviai tokią galimybę bent kol kas atmeta. Rusijai tai būtų pernelyg rizikinga ir brangu. Anot jų, Rusijai net nereikia niekur fiziškai įsiveržti – šiais laikais priemonių kelti paniką yra gerokai daugiau.
„Suvalkų koridorių bepiločių sistemomis galima užblokuoti per dvi ar tris valandas. Uždaryti tuos du mūsų kelius yra visiškai juoko darbas“, – dėstė A. Kumpis.
Tokių kovinių grupių su dronais, anot A. Kumpio, NATO gali ir nepastebėti.
„Tuomet gali bandyti tuos penktuosius NATO straipsnius arba kelti kokias nors sąlygas politinei valdžiai ir taip toliau. Galimybių spektras yra labai platus“, – pabrėžė jis.
Kariuomenės vadas neatmeta, kad provokacijų gali būti.
„Kad konvencinėmis priemonėmis galima ką nors padaryti, išprovokuoti arba surengti tam tikras provokacijas, atmesti negalima“, – sakė Raimundas Vaikšnoras.
Tačiau Lietuvos ir NATO sąjungininkų žvalgyba nesnaudžia.
„Turime žvalgybinės informacijos, esame pasiruošę įvairioms priemonėms ir mokame nuo jų apsisaugoti“, – tikino R. Vaikšnoras.
Kariškiai ir politikai pabrėžia – hibridinėms grėsmėms turi būti atsparios ne tik tarnybos, bet ir Lietuvos visuomenė. Panašu, kad situacija nėra bloga. Kariuomenė pranešė, kad šiemet savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškė rekordinis skaičius – daugiau kaip aštuoni tūkstančiai jaunuolių. Tačiau vietų yra tik penkiems tūkstančiams.
Naujausi komentarai