Tai prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama taryba nusprendė ketvirtadienį Prezidentūroje surengto Visuotinės gynybos forumo metu.
„Mes, kaip taryba, turime patariamąją rolę, kuri gali rekomenduoti Valstybės gynimo tarybai svarstyti vieną ar kitą klausimą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė šalies vadovo patarėjas Marius Česnulevičius.
„Šiandien svarstytas pagrindinis klausimas – visuotinis šaukimas. (...) Šioje koordinavimo taryboje yra priimtas bendras nutarimas kreiptis į VGT su siūlymu, kad krašto apsaugos sistema – Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė – per artėjančius kelis mėnesius parengtų vertinimą, ar būtų galima paspartinti iki 2030 metų numatytą šaukimą, kuris taptų jau daugiau ar mažiau visuotiniu, ir kokios būtų tos tarnybos formos“, – pridūrė jis.
Pasak jo, jei VGT atsižvelgs į rekomendaciją, iki šių metų pabaigos bus priimtas sprendimas, ar iki 2030 metų Lietuva sugebėtų organizuoti visuotinį šaukimą.
„Tai liestų vyrus, jaunuolius, moterys dar turėtų teisę pasirinkti savanoriškumo principu. Prie šio klausimo būtų galima grįžti vėliau, pasižiūrėjus, kaip sekasi šiame įgyvendinimo etape, tai galėtų būtų 2032, 2034 ar tolesni metai, jeigu mes būtume tam sprendimui pribrendę“, – dėstė M. Česnulevičius.
Kaip rašė BNS, asociacijos „Visuotinė gynyba“ užsakymu rugpjūtį atlikta apklausa parodė, jog beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų pritarė, kad šalyje būtų įvestas visuotinis šaukimas, o prioritetas teikiamas vyrų šaukimui.
Taip pat daugiau nei pusė norėtų, kad visuotinis šaukimas būtų įvestas greičiau nei iki 2030 metų.
Pasak asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovo Tomo Godliausko, apklausa parodė, kad beveik 19 proc. pritaria bendram – vyrų ir moterų – šaukimui, o daugiau nei 50 proc. apklaustų moterų neprieštarautų karo tarnybai.
„Turbūt galiu pasidžiaugti, kad prie tarybos stalo turėjome tikrai pakankamai, galime sakyti, gerą konsensusą, kur nuomonė buvo, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų tarnauti. (...) Šiuo atveju keletas datų įvertinta, tokių kaip 2032-ieji arba galbūt 2035-ieji kaip irgi galimas (terminas – BNS), po tam tikro laiko situacijos peržiūrėjimas, kuris leistų jau tada labiau integruoti moterų prijungimą prie visuotinio šaukimo“, – sakė jis.
M. Česnulevičiaus teigimu, nusprendus spartinti visuotinio šaukimo įvedimą, reikėtų peržiūrėti, kokių kitų šiuo metu numatytų prioritetų tektų atsisakyti.
„Galbūt ką nors galima organizuoti kitaip. Vienas iš siūlymų buvo galbūt išmokų savanoriams, kurie savanoriškai ateina į šaukimą, pakeitimas ar sumažinimas, ar korekcija. Jis leistų sutaupyti pinigų, nes jeigu šaukimas visuotinis, kaip ir dingtų poreikis pritraukinėti savanorius. Šioje vietoje tų resursų paieška yra labai reikalinga“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
„Paraleliai reikėtų irgi suprasti, jog vien tai, kad mes pašaukiame žmogų į kariuomenę, jo nepadaro kariu. Be to, kad jį reikia maitinti, reikia skirti infrastruktūrą, apginkluoti, aprengti, reikia paruošto personalo, kurie nesugadintų žmonių, o iš jų padarytų tikrus karius. Tikrai esu matęs pavyzdžių, kada vėl buvo atnaujintas šaukimas, kai vakarykščiai šauktiniai tapo skyrių vadais užuot penkerius, šešerius ar aštuonerius metus pasitrintų kareiviškose batuose. Buvo tikrai padaryta klaidų, buvo ne iki galo išnaudotas potencialas ir mes taip praradome porą kartų šauktinių“, – dėstė jis.
Pasak M. Česnulevičiaus, KAM ir kariuomenės vertinimas dėl visuotinio šaukimo įvedimo turi būti pagrįstas finansiniais bei žmogiškaisiais ištekliais.
„Nors 2030 metai atrodo toli, tai yra ambicingas siekis, nes mes kalbėtume, kad įvairiomis formomis ir skirtingoje trukmėje galėtų vienu metu tarnauti per metus nuo 8 iki 9 tūkst. žmonių“, – pabrėžė šalies vadovo patarėjas.
Šiuo metu kariuomenė į privalomąją tarnybą šaukia apie 5 tūkst. jaunuolių kasmet.
Naujausi komentarai