„Blogai vertinu, galiu atsakyti trumpai, taip neturi būti. Tai, tikėtina, tikrai buvo dronas, kuris judėjo Rytų kryptimi. Taip, mes galime ginčytis, koks buvo jo greitis, ar tikrai galėjo taip greitai įskristi – bet tai yra antriniai klausimai. Jis kėlė realų pavojų ir tokiais atvejais įspėjimas turi būti nedelsiamas“, – žurnalistams po trečiadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė G. Nausėda.
Be to, šalies vadovo teigimu, Lietuvai reikėtų rinkti daugiau informacijos apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje.
„Privalome kaip galima daugiau žinoti apie galimą dronų judėjimo trajektoriją ir daugiau žinoti apie tai, kas vyksta Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Jūs gi puikiai suprantate, kad tie dronai neatskrenda kažkur tai iš viršaus – jie skrenda horizontaliai ir atskrenda, labai dažnu atveju, iš kaimyninės Baltarusijos. Būtų tikrai labai įdomu žinoti, kokios yra Baltarusijos oro gynybos galimybės. Ne iš spaudos, žinoma, tam yra tam tikros tarnybos. Kas vyksta Kaliningrade, nes, galimas dalykas, kad dalis dronų patenka ir ten“, – tikino prezidentas.
„Tai yra ne tik mūsų žmonių saugumui svarbūs dalykai, bet tai yra ir svarbūs dalykai, kurie leistų mums užkardyti galimas provokacijas prieš Lietuvą. Viena iš provokacijų galėtų būti tokia, kad tokiems dronams patekus į Kaliningradą būtų apkaltinta Lietuva, kuri neva suteikia savo teritoriją kažkokioms tai dronų atakoms. Taip nėra, taip nebus, aš tą esu aiškiai pasakęs. Stengsimės numušti bet kokį droną, nesvarbu, iš kokios pusės jis atskrenda ir kur jis skrenda, nes tai yra, pirmiausia, mūsų žmonių saugumui kylantis pavojus“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.
Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.
Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.
Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs, o vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau buvo nukrypęs nuo kurso.
Sekmadienį testo neišlaikėme
Tuo metu kalbėdamas apie sekmadienį paryčiais Lietuvos oro erdvę kirtusį droną, prezidentas tikina, kad nesuveikus gyventojų perspėjimo sistemai valstybė neišlaikė testo.
„Dėl šito konkretaus atvejo – ne, testo neišlaikėme. Informacijos apie šio drono judėjimą Kaliningrado srityje – aš tokios informacijos neturiu. Šiuo metu tokių patikslintų duomenų nėra, tiriame ir galimą versiją, kad tas dronas, kuris buvo rastas Lenkijos šiaurinėje pakrantėje, gali būti tas pats dronas, kuris skrido per Lietuvą“, – dėstė G. Nausėda.
Ne, testo neišlaikėme.
„Bet kuriuo atveju turėjo suveikti tiek informavimo sistema, tiek ir galimybės panaudoti tam tikras kovos priemones tam, kad šitas dronas būtų sunaikintas, jos turėjo būti išnaudotos. To nebuvo padaryta, galbūt ir dėl riboto laiko, bet šiuo atveju ribotas laikas nėra atsiprašymas, kodėl sistema nesuveikė“, – akcentavo jis.
Lenkijos Baltijos jūros pakrantėje netoli paplūdimio rastas, kaip įtariama, Rusijos dronas. Kariškiai paėmė įrenginį Vakarų Pamario vaivadijos Rusinovo kaime. Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas patvirtino, kad visi iki šiol turimi duomenys rodo, jog dronas yra rusiškas, ir pranešė, kad įrenginys perduotas atitinkamoms tarnyboms ištirti.
Lietuvos kariuomenė pranešė, kad sekmadienį paryčiais Karinių oro pajėgų radarai ties Varėna buvo užfiksavę Kaliningrado srities kryptimi judėjusią žymą. Tikėtina, kad objektas į Lietuvą pateko iš Baltarusijos. Šis objektas kirto Lietuvos bei Kaliningrado srities sieną.
Pasak Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko, tai galėjo būti dronas. Jis žurnalistams tvirtino, jog versijos, kodėl į Lietuvą iš Baltarusijos galėjo įskristi dronas, gali būti įvairios. Viena jų – tai galėjo būti nuklydęs dronas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad nėra patenkintas institucijų pateikta informacija apie sekmadienį galimai Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną – tikslesnėms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti paprašė sudaryti ekspertų darbo grupę.
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
Rytas po drono numušimo: budi policijos pajėgos
„Norime, kad sutartys būtų pasirašytos dar šiais metais“
G. Nausėda sako – norima, kad sutartys dėl „CV90“ kovos mašinų bei šarvuočių „Patria“ būtų pasirašytos dar šiais metais. Anot Valstybės gynimo tarybą (VGT) trečiadienį sušaukusio šalies vadovo, kol kas šis procesas vyksta pagal planą.
„Norime, kad tiek viena, tiek kita kovos priemonė būtų įsigyta – sutartys pasirašytos – dar šiais metais, kad galėtume sparčiau judėti su mūsų nacionalinės divizijos kūrimo planais“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Po gegužę vykusio VGT susitikimo G. Nausėda skelbė, jog Lietuva ketina įsigyti 936 „Patria 6x6“ ratinius šarvuočius kariuomenei.
Trečiadienį prezidentas sakė, kad tai yra ambicingi planai, Lietuva yra didžiausia šių šarvuočių pirkėja – 100 vienetų lenkia Vokietiją.
Iki 2030 m. numatoma įsigyti 300 vienetų šarvuočių, iki 2034 m. – likusius, tai yra universalūs modeliai, tinkami ir medicinos evakuacijos, tiek logistikos tikslams.
„Patria“ modeliai yra naudojami ir karo veiksmuose Ukrainoje, pasiteisina, tikrai ateina atsiliepimai, kad jie padeda saugoti karių gyvybes, paties šarvuočio korpusas yra patikimas ir mums tokių šarvuočių irgi reikia“, – tikino G. Nausėda.
Dalis šarvuočių bus gaminama Lietuvoje – anot šalies vadovo, iš viso apie 30 proc. reikalingo kiekio, gamyba galėtų būti pradėta artimiausiais metais.
„Ir gamybą galėsime pradėti tikrai ne kažkada kitoje dekadoje, bet turbūt už pusantrų, dviejų metų. Kompanijos, kurios gali surinkti šarvuočius, šalyje yra, tikimės, kad kartu su „Patria“ kompanija pasirinksime vieną iš jų“, – aiškino G. Nausėda.
Jau skelbta, kad „Patria“ įsigijimui iki 2036-ųjų galėtų būti skirta apie 1,5 mlrd. eurų – dalis įsigijimams iki 2030-ųjų reikalingų lėšų yra numatyta biudžete, planuojant nacionalinės divizijos finansavimą.
Gegužės pradžioje Lietuvos galimybes įsigyti švediškas kovos mašinas CV90 šalies vadovas aptarė su šios šalies karaliumi Karlu XVI.
Pasak prezidento, įsigyjant šias kovos mašinas, proceso sparta priklauso ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kitų pirkime dalyvaujančių valstybių.
„Todėl labai tikiuosi, kad dėl mūsų kaltės nekils tam tikrų sutarties pasirašymo problemų, bet tikiuosi, kad jų nekil ir dėl kitų valstybių veiksmų“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, Lietuva planuoja įsigyti 100 kovos mašinų CV90 – iki 2030 m. nusipirkti 70, dar 30 vienetų – vėliau.
Seime rudenį – siūlymai, kaip efektyvinti gynybos įsigijimus
Pasak prezidento, siekiant spartinti gynybos įsigijimus, pateikti siūlymai dėl biurokratijos mažinimo, taip pat numatoma efektyvinti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiklą šiame procese – tam bus siūlomi įstatymo pakeitimai.
„Pasiūlymai ir teisėkūros iniciatyvos turėtų būti įgyvendinti dar šioje rudens sesijoje, laikas nelaukia. Kita vertus reikalingi tam tikri organizaciniai pokyčiai Krašto apsaugos ministerijoje, kad ta nelemta tendencija, (…) kad ketvirtis iš ketvirčio didėja pirkimai, kai matome, kad praktiškai prasidėjus ketvirtajam ketvirčiui didžioji dalis pirkimų nepadaryta – tai nėra gera tendencija, ją būtina įveikti“, – tikino G. Nausėda.
Anot jo, efektyvesni pirkimų procesai taip pat reiškia, kad negali būti perkama „kas papuola“, kariniai įsigijimai turi vykti taip, kad perkama būtų įranga, reikalinga nacionalinės divizijos kūrimui.
Siūlo gaminti dronus Lietuvoje ir teikti juos Ukrainai
G. Nausėda siūlo dalį kasmet Ukrainai skiriamos paramos panaudoti dronų gamybai Lietuvoje – bepiločiai, pasitelkiant ukrainiečių technologines žinias, būtų gaminami šalies įmonėse ir perduodami ukrainiečiams. Pasak šalies vadovo, toks modelis kartu padėtų plėtoti Lietuvos gynybos pramonę, kurti darbo vietas ir mažinti gaminamų dronų kainą.
„Mes tikrai teikiame nemažą paramą Ukrainai – daugiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekvienais metais, tai yra daugiau nei 230 mln. eurų. Gerą dalį šitos sumos galėtume panaudoti dronų gamybai Ukrainos reikmėms“, – trečiadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Gaminti čia, Lietuvoje, kartu su ukrainiečiais, naudojantis jų „know-how“, ir teikti kaip paramą jiems. Tai būtų ir darbo vietos, ir technologinės žinios, ir pramonės vystymas čia“, – aiškino prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, toks modelis leistų didinti Lietuvoje gaminamų dronų kiekį ir šalies gynybos pramonės konkurencingumą.
„Tai padidintų apimtis, padidintų masto ekonomijos efektą, sumažintų gaminio kainą ir padarytų mus konkurencingesnius šitoje rinkoje“, – teigė šalies vadovas.
Prezidentas taip pat kritikavo iki šiol per lėtai vykstantį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų gamybos srityje. Pasak jo, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu šiuo klausimu jau pasirašyti du susitarimai, tačiau reali gamyba Lietuvoje vis dar neprasidėjo reikiamu mastu.
„Mes pasirašėme jau praktiškai du susitarimus su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, ir šiandien, deja, dar turiu konstatuoti, kad pati dronų gamyba Lietuvoje neįsibėgėja“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė anksčiau manęs, kad procesą daugiausia stabdo Ukrainos pusėje užtrunkančios licencijavimo procedūros, tačiau dabar matantis problemų ir Lietuvos pusėje.
„Jeigu ilgą laiką maniau, kad tai susiję su tam tikrais Ukrainos pusės licencijavimo ypatumais ir ilgu laikotarpiu, kurio reikia licencijoms gauti, tai šiandien vis labiau manau, kad kaltės esama ir mūsų pusėje“, – kalbėjo prezidentas.
„Ukraina ir prezidentas paskutinio mūsų susitikimo metu labai aiškiai pasakė: jūs turite pirmiausia patvirtinti kompanijas, kurios galėtų tai daryti, ir mes norime, kad jūs identifikuotumėte skaičius, apimtis, kiek jums reikia“, – pabrėžė G. Nausėda.
Prezidento vertinimu, norint, kad bendradarbiavimas realiai įsibėgėtų, Lietuva turėtų numatyti pakankamai dideles užsakymų apimtis.
„Jeigu mes identifikuosime apimtis kaip kelias „Maguras“, keliolika oro dronų, tai atrodysime komiškai ir veikiausiai niekas neišjudės iš vietos“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėdos teigimu, panašiu modeliu jau dirba ir kitos valstybės, nors politinius susitarimus su Ukraina dėl bendros dronų gamybos dalis jų pasiekė vėliau nei Lietuva.
Trečiadienį vykusiame VGT posėdyje buvo aptariama šalies saugumo situacija, integruotos oro gynybos sistemos ir antidroninės gynybos priemonių vystymas, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto vykdymas bei karinės technikos įsigijimų eiga.
Naujausi komentarai