Dokumentinis filmas „Tik niekam nesakyk“ šokiravo katalikiškąją Lenkiją.
Žurnalistai jau suaugusias kunigų pedofilų aukas suvedė su savo skriaudėjais.
„Už tuos, kuriuos nuskriaudžiau, dažnai aukoju Mišias“, – sakė filme kalbėjo kunigas.
Kalbama apie Bažnyčios bandymą slėpti kunigų nusikaltimus. Neva nieko apie tai nežinojo.
„Esu tikras, kad tai velnias pareikalavo savo duoklės“, – svarstė lenkų kunigas.
Kai žurnalistai paviešino antrąją dalį, Vatikanas filmus prilygino žemės drebėjimui. Bet neužteko ir to.
Veiksmų imtasi tik pedofilijos slėpimu apkaltinus Joną Paulių II. Neva, kai dar nebuvo popiežius, jis dangstė du kunigus. Įvairių svarstymų kilo ir dėl tvarkos jo valdymo laikotarpiu.
„Būkime atviri. Bažnyčia yra visuomenės dalis...“ – teigta filme.
„Dvidešimčiai metų doktrina įsakė slėpti pedofilijos bylas. Visose bažnyčiose visame pasaulyje“, – skelbta dokumentiniame filme.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Į kampą užspausta dvasininkija galop leidosi į kalbas dėl nepriklausomo tyrimo.
Šiemet patvirtinta ekspertų komisija, kuri tirs seksualinio išnaudojimo mastą Lenkijos Bažnyčioje.
„Lenkijos Katalikų Bažnyčia užtruko aštuonerius metus, tai yra iki šio pavasario, vien tik tam, kad būtų sudaryta komisija, kad būtų numatyta metodologija, kad būtų susitarta dėl to, kokiu būdu bus atliktas tyrimas“, – pasakojo Vilniaus arkivyskupijos kunigas Mykolas Sotničenka.
Paviešinus kunigo T. Švedavičiaus nusikaltimus, to paties reikalaujama ir Lietuvoje.
Dvasininkas vaikus skriaudė daugiau nei 20 metų ir niekas nieko nematė.
„Svarbu sužinoti ne vien tik skaičių, bet ir visą kontekstą, aplinkybes – kas ką žinojo, kas ką darė, kaip galėjo nepastebėti“, – teigė iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė.
Tokiuose tyrimuose paprastai dalyvauja nepriklausomi teisininkai, gydytojai, psichologai.
„Keliamos senos, archyvinės bylos, peržiūrimi archyvai, vėlgi kreipiamasi, ieškoma aukų, nukentėjusių Bažnyčioje“, – aiškino M. Sotničenka.
Kad Lietuvos Bažnyčios galva į tokį siūlymą reaguos be didelio entuziazmo, galima buvo nuspėti.
„Taip, jie naudoja užsienio modelius, jie siūlo tai. Ne visur tie modeliai pasiteisino. Ir tada – kaip tai atrodys pas mus?“ – svarstė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Vilniaus arkivyskupija, panašu, galvoja ne tik apie nukentėjusiuosius.
„Svarbu, kad mes dedame visas pastangas užkardyti, jeigu yra tokių atvejų“, – sakė G. Grušas.
Reputacija irgi ne paskutinėje vietoje.
„Vadovybės požiūris ir matymas yra nepriimtinas, todėl kviečiu ir skatinu daugiau atsiverti visuomenei“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Po kunigo Kęstučio Palikšos skandalo Vilniaus arkivyskupija įsteigė išklausymo tarnystę.
Taigi apie seksualinę prievartą Bažnyčioje pranešti galima jau dvejus metus.
„Esame suskaičiavę, kad per tuos metus esame sulaukę trijų kreipimųsi, susijusių su nederamu seksualiniu elgesiu“, – sakė M. Sotničenka.
Neva visi trys atvejai įvyko už Vilniaus ribų, todėl perduoti kitiems vyskupams. Kaip baigėsi – irgi neaišku.
Pagal Vatikaną, nesužiūrėti seksualiniai nusikaltimai Bažnyčioje – vyskupo atsakomybė.
„Dar prieš keletą metų vyskupai ir viešai sakydavo, kad gandų netiriame“, – teigė G. Gailiūtė-Bernotienė.
Kas gandas, o kas ne, pats vyskupas ir sprendžia. Jei istorija nepasirodė įtikinama, niekas jos ir netirs.
„Yra atvejų, kai žmonės kreipiasi, kai kuriais atvejais net ir raštu, taip, kaip vyskupai ir pageidauja. Mes tiksliai nežinome, ką darė vyskupai, ar vyko tyrimas, ar kas, bet ten, kur nurodytos kunigų pavardės, kai kurie iš jų tiesiog tarnauja kitoje parapijoje“, – pasakojo G. Gailiūtė-Bernotienė.
Jei Lietuva nuspręstų pradėti nepriklausomą tyrimą, rezultatų tektų laukti ne vienerius metus.
Lenkijoje pats tyrimas dar irgi nepradėtas. Galima tik spėti, kokį nusikaltimų mastą jis atskleis.
Pavyzdžiui, Sosnovieco vyskupija nusprendė situaciją išsianalizuoti atskirai. Metų pradžioje pristatė rezultatus – 23 vyskupijoje prasikaltę kunigai ir mažiausiai 50 galimų aukų.
Naujausi komentarai