Kultuvėnų parduotuvėje Ukmergės rajone – pirma diena, kai už prekes vėl galima atsiskaityti kortele. Pardavėja Neringa pasakoja, kad parduotuvė nedirbo dvi paras.
„Interneto nėra, mes neturime jokio ryšio. Nei telefono, nei galimybės atsiskaityti kortelėmis. Tiesiog nieko. Jei kaimynams duonos reikia, užrašai ant lapelio“, – pasakojo pardavėja Neringa.
Kultuvėnuose elektros nėra jau penkias paras, o medžių nutraukti elektros laidai vis dar guli ant žemės. Vienintelę kaimo parduotuvę gelbėja generatorius.
„Generatorių mums atvežė pirmadienį, tai jau kaip ir prašviesėjo“, – sakė pardavėja Neringa.
Tačiau generatoriais apsirūpinę toli gražu ne visi.
„Kai generatorių pajungė, kažkas atėjo paprašyti pakrauti telefoną, prožektorių“, – teigė Neringa.
„Pakrovėją nunešiau į biblioteką pasikrauti. Nuėjau, pažiūrėjau – dar nepasikrovęs. Vakare televiziją pasižiūrėsime“, – pasakojo vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Greta esančiuose Jakutiškiuose parduotuvė vis dar nedirba, mat neveikia kasos aparatas.
„Generatorius pajungtas tik šaldikliams. Aš prižiūriu generatorių, nes šalia gyvenu – jeigu benzinas pasibaigs, užpilsiu. Visi sugedę produktai išvežti, o tai, kas likę šaldikliuose, bandau išsaugoti“, – aiškino gyvenvietės gyventojas.
Mažose parduotuvėse genda mėsa, pienas, tirpsta ledai, o apsipirkti žmonės važiuoja keliolika kilometrų – į Ukmergę.
„Mačiau, su taksi važiuoja tie, kas neturi mašinos, kiti – autobusu. Ar turi kur laikyti – klausimas. Tai jau perka tokį maistą, kuris negestų“, – kalbėjo moteris.
Po audros ryte be elektros vis dar buvo daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Daugiausia – Anykščiuose, Panevėžyje ir Kaune.
Kai kurie be elektros liks iki pat šeštadienio, mat darbininkai nespėja sutvarkyti nutrūkusių laidų. Pagalbos teko prašyti net lenkų.
„Nors kažkokį aiškumą duotų. Iš pradžių sakė iki 27-osios, dabar – iki 29-osios, bet net nematome, kad atvažiuotų pasižiūrėti. Laidai guli ant žemės“, – piktinosi vyras.
Audra ūžė vieną dieną, tačiau Lietuvą paralyžiavo savaitei. Už tai ESO teks paploninti piniginę – visų, kurie elektros neatgavo per tris paras, laukia kompensacijos. Kiek jos sieks, dar nepaskaičiuota.
„Esame atkūrę daugiau nei 70 procentų sutrikimų, artėjame prie 80 procentų. Faktas, kad paskutiniai sutrikimai bus sunkiausiai pašalinami“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Progresas matomas – vienuose sektoriuose ženklesnis, kituose mažesnis. Kai kalbame apie telekomunikacijas, liko tik 4 tūkst. žmonių, kurie neturi ryšio“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Valdžia ir toliau sprendžia, ką daryti, kad tokia krizė nepasikartotų. Per dvejus metus po žeme turėtų būti nutiesta 2 tūkst. kilometrų elektros laidų. Energetikos ministras sako, kad reikia paslėpti bent trigubai daugiau.
„Jeigu jie būtų buvę nutiesti šios audros metu, tai būtų leidę sumažinti elektros netekusių žmonių skaičių nuo 260 iki 60 tūkstančių. O elektros tiekimo atkūrimas truktų ne savaitę, o pusantros paros“, – aiškino energetikos ministras Lukas Savickas.
Tačiau konservatoriai kritikuoja, kad tai – brangus ir ilgas sprendimas: kainuos beveik pusę milijardo eurų ir truks mažiausiai ketverius metus. Todėl jie siūlo pirkti 150 tūkst. generatorių ir pažeidžiamiausiems gyventojams juos suteikti su 75 proc. nuolaida.
„Tokio vidutinio galingumo generatorius gali kainuoti apie 400 eurų. ESO juos užpirktų ir padėtų kofinansuoti“, – siūlė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, taip būtų nušauti du zuikiai vienu šūviu – generatoriai praverstų ir krizės, ir karo atveju, o sprendimas kainuotų penkis kartus pigiau už kabelių tiesimą po žeme – apie 60 mln. eurų.
Primename, kad dėl audros ir didelių ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė trečiadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją.
Naujausi komentarai