Kol vieni vaikai vasarą leidžia aktyviai – žaidžia krepšinį ar važinėja dviračiais, kiti neatitraukia akių nuo ekranų. Tačiau gali būti, kad su socialiniais tinklais teks atsisveikinti – Prancūzija jau uždraudė jais naudotis vaikams iki 15 metų, o Lietuva planuoja žengti tuo pačiu keliu.
„Manau, vaikus reikėtų labiau edukuoti, o ne drausti, nes draudimai gyvenime niekada nepadeda. Manau, reikėtų apie tai daugiau kalbėti“, – svarstė moteris.
Kitos mamos griežtesnės – jų teigimu, socialiniai tinklai yra blogis, bukinantis vaikus ir blaškantis jų dėmesį.
„Trūksta ramybės, nuolat susirašinėjama, blaškomas dėmesys. Esu už tai, kad naudojimasis socialiniais tinklais būtų ribojamas“, – sakė pašnekovė.
„Socialiniai tinklai veikia labai blogai. Yra daugybė mokslinių tyrimų, ypač apie poveikį mergaitėms. Jos lyginasi su kitomis, o tai kerta per pasitikėjimą savimi. Blogybių yra daugybė“, – teigė kita moteris.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vis dėlto vieningos nuomonės nėra – nesutaria net patys tėvai.
„Turbūt ne. Manau, kad viskas priklauso nuo tėvų“, – svarstė vyras.
„Reikėtų, aišku, kad reikėtų, nes labai daug nesąmonių“, – paprieštaravo jam žmona.
Prancūzija socialinius tinklus vaikams iki 15 metų uždraudė pirmoji Europos Sąjungoje. Nuo rugsėjo 1-osios paaugliai nebegalės susikurti naujų paskyrų, o iki Naujųjų metų bus užblokuotos ir jau turimos.
Ar uždrausti socialinius tinklus Lietuvoje, Seimas svarstys jau rudenį.
„Kas ketvirtas mūsų vaikas jau turi skaitmeninę priklausomybę, kas penktas – raidos ar emocinių sutrikimų, o kas septintas turi psichikos sutrikimų ir vartoja vaistus“, – teigė pataisų iniciatorė Daiva Ulbinaitė.
Jai antrina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
„Nepilnamečiams labai dažnai rodomas seksualizuotas turinys. Pavojų daugybė. Matome ir Ukrainos pavyzdį, kai vaikai verbuojami vykdyti nusikaltimus ar teikti seksualines paslaugas“, – aiškino pašnekovas.
Nors socialiniais tinklais oficialiai galima naudotis tik nuo 13 metų, šį ribojimą apeiti nesunku. Pakanka pažymėti varnelę arba įvesti melagingą gimimo datą. Kad draudimas veiktų, platformos turėtų įdiegti patikimesnes amžiaus patvirtinimo sistemas.
„Kaip jungiamės prie banko, elektroninių parduotuvių ar kitų sistemų – priemonių tikrai yra daug“, – pažymėjo D. Ulbinaitė.
Pirmoji pasaulyje socialinius tinklus paaugliams prieš pusantrų metų uždraudė Australija. Per pirmąjį mėnesį ten užblokuota daugiau nei pusė milijono vaikų paskyrų. Tačiau Lietuvos moksleiviai tokiam siūlymui priešinasi ir teigia, kad Australijoje draudimas neveikia.
„Vaikai naudoja VPN, susikuria paskyras, nurodydami kitą amžių, arba, jeigu reikia patvirtinimo, naudojasi tėvų dokumentais“, – pasakojo Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Aušrinė Levinskaitė.
„Galima palyginti su alkoholiu. Pasitaiko, kad nepilnamečiai jo įsigyja ir slapta išgeria, tačiau tai nėra masinis reiškinys“, – aiškino M. Marcinkevičius.
Prieš savaitę Lietuvą sukrėtė paauglių smurto protrūkis – Marijampolėje nepilnametė žiauriai sumušė kitą mergaitę. Trylikametės įniršį sukėlė komentaras socialiniuose tinkluose, o aplink stovėję bendraamžiai ne tik nepadėjo, bet ir ragino smurtauti.
„Lietuvoje turime nesveiką tendenciją dėl vaikų saugumo – susimąstome ir griežtesnių priemonių imamės tik tada, kai įvyksta tragedija“, – pažymėjo D. Ulbinaitė.
D. Ulbinaitė siūlo socialinius tinklus drausti vaikams iki 16 metų. Tiesa, tėvams leidus, vaikai jais galėtų naudotis ir toliau.
„Akivaizdu, kad greta nacionalinių sprendimų reikia siekti pokyčių ir Briuselyje. Manau, tam turime gerą progą, nes kitąmet pirmininkausime Europos Sąjungos Tarybai“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.
Apie socialinių tinklų draudimą nepilnamečiams svarsto 17 Europos valstybių.
Naujausi komentarai