NVO: vaikų dienos centrams būtinas didesnis finansavimas, trūksta lėšų darbuotojų atlyginimams

Jų teigimu, nepakankamo finansavimo problema išlieka neišspręsta nuo metų pradžios, o ilgalaikio ir tvaraus finansavimo mechanizmo kol kas nėra.

„Darbo užmokestis sudaro pagrindines ir didžiausias vaikų dienos centrų išlaidas. Jei didėja MMA, iškart auga ir vaikų dienos centrų išlaidos. Veikla liko ta pati, paslaugų nesumažėjo, jos nepasikeitė, tačiau dėl valstybės priimtų sprendimų išaugo išlaidos“, – ketvirtadienį išplatintame pranešime teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.

NVO teigimu, finansavimas būtų skiriamas daugiau nei 510 vaikų dienos centrų 58 savivaldybėse, kuriose paslaugas gauna daugiau nei 14 tūkst. vaikų.

„Tai leistų kompensuoti per pastaruosius metus susidariusį finansavimo atotrūkį nuo realių paslaugos teikimo kaštų bei 2027 m. planuojamą MMA augimą“, – pridūrė A. Adomavičienė.

Atlikto tyrimo duomenimis, finansavimo darbuotojų ir specialistų atlyginimams trūksta aštuoniems iš dešimties vaikų dienos centrų.

Pranešime teigiama, jog per pastaruosius penkerius metus minimali mėnesinė alga (MMA) išaugo beveik 80 procentų, o infliacija siekė apie 36–37 procentus, tuo metu vaikų dienos centrų finansavimas padidėjo vos 20 procentų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutinis socialinio darbuotojo, dirbančio NVO vaikų dienos centre pilnu etatu, darbo užmokestis į rankas 2025 metais buvo 988 eurai per mėnesį.

Tačiau kai kuriuose vaikų dienos centruose socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo atlyginimas nesiekia nė 900 eurų į rankas.

Be kita ko, organizacijos siūlo įdiegti automatinį finansavimo indeksavimo mechanizmą, kad didėjant darbo sąnaudoms būtų atitinkamai perskaičiuojamas ir valstybės finansavimas.

„Jei paslauga finansuojama iš biudžeto ir darbo sąnaudos auga ne dėl organizacijos, o valstybės mastu priimtų sprendimų, turėtų veikti automatinis indeksavimo mechanizmas. Antraip turime tokią situaciją, kuri susidarė šiuo metu, kai finansavimo atsilikimas kaupiasi kelerius metus, o vėliau reikalauja reikšmingų vienkartinių sprendimų, kuriems nerandama lėšų“, – sakė NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė.

NVO atkreipia dėmesį ir į didėjantį specializuotų paslaugų poreikį. Didžioji dalis centrų dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tačiau 75 proc. jų neturi psichologo, kineziterapeuto, logopedo ar kito specialisto.

Regionuose itin aktuali ir transporto problema. Esant ribotam visuomeniniam susisiekimui, o vaikų dienos centrams stokojant lėšų, sudėtinga organizuoti transportą vaikams į užsiėmimus ar po jų – namo.

NVO teigimu, dalis savivaldybių skiria daugiau lėšų, tačiau nemaža jų dalis apsiriboja minimaliu valstybės nustatytu finansavimo dydžiu.

Anot jų, centrams taip pat ne visada apmokamos nekontaktinės darbuotojų darbo valandos, o kai kurios savivaldybės mažina mokėjimus, jei vaikas dėl ligos nelanko centro.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra išaiškinusi, kad vaikų dienos socialinė priežiūra turi būti laikoma lygiaverte kitoms socialinės priežiūros paslaugoms, o jos kaina turi būti apskaičiuojama įvertinant visas paslaugos teikimo išlaidas. Taigi į paslaugos kainą turi būti įtraukiamos ne tik tiesioginės paslaugos teikimo, bet ir administracinio, ūkinio bei aptarnaujančio personalo darbo užmokesčio, kvalifikacijos kėlimo, paslaugai teikti reikalingų priemonių ir kitos sąnaudos“, – tvirtino Lietuvos vaikų dienos asociacijos pirmininkas Haris Urvinis.