Nuo stilizuoto koldūno iki sakurų: idėjos – gyventojų, finansai – savivaldybės

„Man labai džiugu matyti, kad mūsų rajono žmonės ne tik pastebi, ko trūksta jų gyvenamojoje aplinkoje, bet ir patys imasi iniciatyvos: siūlo idėjas, telkia bendruomenes, balsuoja. Dalyvaujamasis biudžetas parodo, kad gyventojų balsas gali virsti konkrečiais darbais. Šiemet seniūnijose bus įgyvendinta vienuolika projektų, todėl tikiu, kad šių iniciatyvų naudą netrukus pajus pačios bendruomenės. Tokios iniciatyvos augina pasitikėjimą, stiprina bendruomeniškumą ir leidžia kartu kurti tokį Raseinių kraštą, kuriame gera gyventi“, – sako Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius.

Skatina sportuoti

Gruzdiškės kaime yra nemažai jaunimo, kuris renkasi pažaisti krepšinį ir pasportuoti prie bendruomenės namų. Čia atvyksta ir jaunuolių iš aplinkinių vietovių. Aptarus situaciją su vietos gyventojais, nuspręsta, kad būtų puiki idėja vaikus ir jaunimą nudžiuginti nauja gumine sportine danga krepšinio aikštelėje. Idėjos autoriai neabejoja: projektas didins Gruzdiškės ir aplinkinių kaimų vaikų ir jaunimo užimtumą, skatins sveiką gyvenseną.

„Liejamos gumos danga lauko treniruoklių zonai „Dubysos slėnis“ leis užbaigti pernai pradėtą lauko treniruoklių projektą Dubysos pakrantėje: treniruokliai jau įrengti, bet trūksta guminės dangos. Zona skirta įvairaus amžiaus gyventojams, treniruotės vyksta aktyviai, todėl būtina užtikrinti saugią ir patvarią pagrindo dangą.

Kai jos nėra, dėl kritulių greitai atsiranda ištryptų vietų, duobių, purvo ir balų, o tai mažina aikštelės funkcionalumą ir kelia nelaimingų atsitikimų riziką. Vientisa liejama guminė danga pasirinkta dėl saugumo, neslystančio paviršiaus ir ilgaamžiškumo. Raseinių rajono savivaldybės vadovai tvirtino: nors pradinė investicija didesnė, per 10–15 metų danga atsipirks dėl sumažėjusios priežiūros sąnaudų, o jos eksploatacija bus ekonomiškai tvaresnė savivaldybės biudžetui.

Aukštkelių kaime ir aplinkinėse vietovėse trūksta viešai prieinamos, nemokamos infrastruktūros sportui ir funkcionalių erdvių, kurios skatintų skirtingų kartų: vaikų, tėvų ir senelių – bendravimą bendroje veikloje. Čia šiemet atsiras šiuolaikiška lauko treniruoklių erdvė: bus sukurta patraukli, saugi ir visiems prieinama zona, kurioje sportas susijungs su natūralia gamta. Nebejojama, kad ši vieta taps traukos centru, skatinančiu gyventojus daugiau laiko praleisti gryname ore, bendrauti ir aktyviai ilsėtis, o Aukštkelių kaimas bus modernesnis ir gyvybingesnis.

Ženklas: skulptūra Kaulakiuose reprezentuos gyvenvietę ir tarnaus bendruomenės įvaizdžiui formuoti. / Idėjų autorių vizualizacijos ir nuotr.

Matomi, patrauklūs ir atpažįstami

Girkalnis – nedidelis miestelis, turintis gana seną ir įdomią istoriją, tačiau jame trūksta vizualiai išraiškingų, vietos istoriją ir tapatybę atspindinčių viešosios erdvės akcentų, kurie reprezentuotų miestelio unikalumą ir paveldą, skatintų bendruomenės pasididžiavimą savo kraštu, didintų viešųjų erdvių patrauklumą ir lankomumą.

Įamžinant Girkalnio pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 610 metų jubiliejų, naujos Šv. Jurgio parapijos bažnyčios 30 metų jubiliejų, mokyklos 390 metų jubiliejų, miestelio centre, viešojoje erdvėje, netrukus iškils meninis architektūrinis paminklas-skulptūra. Papuoštą ir įveiklintą viešąją erdvę ir toliau planuojama gražinti: formuoti gėlyną, pasodinti dekoratyvinių medelių, apšviesti šią erdvę, atnaujinti pėsčiųjų taką, įrengti naujų pėsčiųjų takelių, suoliukų poilsiui.

Labiau matomi ir atpažįstami bus ir Kaulakiai. Dabar šis kaimas neturi išskirtinio vizualinio ženklo, kuris reprezentuotų gyvenvietę, ir reprezentacinės vietos, kuri tarnautų bendruomenės įvaizdžiui formuoti. Dėl to Kaulakius retai pastebi ir stabteli aplankyti pravažiuojantys, jam trūksta aiškaus identiteto ir simbolikos, neišnaudojamas vietos patrauklumo ir bendruomeniškumo stiprinimo potencialas.

Išskirtinis vizualinis ženklas ne tik išspręs šią problemą, prisidės prie bendruomeniškumo stiprinimo, skatins gyventojų įsitraukimą ir bendrą atsakomybę už aplinkos puoselėjimą, didins gyvenamosios vietos patrauklumą.

Sakoma, kad skaniausi koldūnai Lietuvoje – Viduklėje. Kasmet šiame miestelyje šurmuliuoja Koldūnų šventė, o kad ji taptų dar patrauklesnė, ketinama atnaujinti erdvę, kurioje ji rengiama.

Čia planuojama pasodinti alyvų krūmų ir kitų dekoratyvinių augalų, pastatyti gėlių vazonų su sezoniniais augalais, suolelių, kurie, be Koldūnų šventės, tarnautų dar 24 renginiams ir poilsiui kasdien. Stilizuotu koldūnu ketinama dar labiau išryškinti vietos identitetą ir išskirtinumą.

Kuo garsėja Šiluva, priminti tikrai nebūtina. Tačiau aikštelė, kurioje 1993 m. leidosi popiežiaus Jono Pauliaus II sraigtasparnis ir kuri pirmiausia pasitinka į Šiluvą nuo Raseinių pusės atvykstančius maldininkus ir turistus, šiuo metu yra tuščia, atvira ir nyki.

Projektu „Jono Pauliaus II nusileidimo aikštės apželdinimas“ siekiama šią plyno lauko erdvę paversti estetiškais miestelio vartais, pievoje pasodinant tvarkingą medžių ir krūmų juostą, kuri taps pagrindiniu Šiluvos įvažiavimo akcentu.

Parinkti ne tik ąžuolai ir guobos, kurie gerai auga šioje vietovėje ir yra ilgaamžiai, bet ir sakuros (Jošino vyšnios), kurios pavasarį džiugins žiedais, primins popiežiaus vizitą ir kurs ramybės pojūtį. Idėjos autoriai ketina naudoti specialias laistymo ir tvirtinimo sistemas, kad augalai lengvai prigytų, o savivaldybei ateityje reikėtų kuo mažiau išlaidų joms prižiūrėti.

Išskirtinumas: stilizuotu koldūnu Viduklėje ketinama dar labiau išryškinti vietos identitetą ir išskirtinumą. / Idėjų autorių vizualizacijos ir nuotr.

Nereikės skolintis

Gėluvos kaimo bendruomenė turi gražių tradicijų – susirinkti ir pabūti kartu. Kaip ir kitoms Ariogalos krašto bendruomenėms, organizuojant įvairius renginius viešoje erdvėje, gėluviečiams trūksta lauko palapinių, lauko stalų, suolų.

„Šiuo metu renginiams naudojame asmeninius, daug ką nuomojamės, tačiau tai brangu, nepatogu ir sudėtinga“, – pabrėžė idėjos autoriai.

Šūkis „Kartu mes galime daug“ tapo projekto pavadinimu ir liudija apie stiprų bendruomeniškumą – įsigytos dvi lauko palapinės ir 25 sulankstomų lauko baldų komplektai bus naudojami ne tik Gėluvos kaimo bendruomenės, bet ir Ariogalos krašto kaimo bendruomenių renginiuose.

Kalnujų seniūnijoje veikia penkios kaimų bendruomenės, kurios mini visas valstybines ir tautines šventes. Šventėms jiems dažnai reikia skolintis tautinių drabužių iš kitų bendruomenių ar kultūros centro. Gavę finansavimą, kalnujiečiai įsigis tautinių drabužių komplektą moteriai ir vyrui, o juo naudotis galės visos kaimų bendruomenės. Kitiems renginiams vos penkios seniūnijoje gyvuojančios kaimo bendruomenės pačios siuvasi stilizuotus drabužius, bet nori, kad iš žemaitiškų tautinių drabužių juos atpažintų ne tik senieji gyventojai, bet ir jaunimas.

Išspręs problemas

Betygalos seniūnijoje, kurią sudaro daugybė kaimų, viešosios erdvės dažnai lieka nepakankamai sutvarkytos dėl technikos trūkumo. Todėl idėjos „Pjaunam! Bendruomenių savarankiškumo stiprinimas“ autoriai patys ėmėsi spręsti šią problemą. Jie, gavę dalyvaujamojo biudžeto finansavimą, planuoja įsigyti šešias krūmapjoves, kuriomis bendruomenių nariai savanoriškais pagrindais galės operatyviai prižiūrėti savo gyvenamosios aplinkos bendrojo naudojimo erdves.

Šis projektas sprendžia pasyvaus stebėtojo problemą: bendruomenėms nereikės laukti eilėje, kol seniūnijos darbuotojai ras laiko atvykti, o pačios imsis iniciatyvos. Tai tiesioginė pagalba savivaldybei, užtikrinanti, kad net ir atokiausi rajono kampeliai būtų prižiūrėti.

Lakštučių kaimų bendruomenė turi namus, tačiau jie neatitinka higienos normų: nėra vandentiekio ir vis dar naudojamasi lauko tualetais. Tai riboja renginių trukmę ir pobūdį, teršia aplinką. To bus išvengta įrengus nuotekų valymo įrenginius ir sutvarkius vidaus tualetą.

Įvedus vandentiekį, bendruomenės namai bus tinkami edukacijoms, masiniams renginiams, bus civilizuotos sąlygos susitikimams, šventėms ir kultūrinei veiklai, kurią iki šiol ribojo netinkamos sanitarinės sąlygos.