Nuo linijinių šokių iki karinės technikos: Žeimių vasaros šventė vėl subūrė kartas

Organizatoriai – Žeimių bendruomenė, padedama partnerių – Žeimių seniūnijos ir Raimundo Samulevičiaus progimnazijos Žeimių skyriaus ir rėmėjų – vietos gyventojams ir svečiams kasmet dovanoja daug geros muzikos, buvimo kartu džiaugsmą ir jautrių akimirkų: nuo „Metų geradario“ pagerbimo iki respublikinio šokių festivalio „Vasaros šėlsmas“.

Misija – suburti

„Tai tradicinė, kasmetinė ir didžioji Žeimių metų šventė, nuo 2005 m. vadinama „Tradicijos ir dabartis“, suburianti įvairaus amžiaus žmones nuo mažiausio iki vyriausio. Tokia ir yra jos misija: sutelkti ne vien mūsų miestelio, bet ir visus, norinčius pabūti, pabendrauti, pasiklausyti muzikos, pašokti. Atsižvelgiant į amžiaus grupes, sudėliojama ir koncertinė programa“, – sakė vos prieš pora mėnesių Žeimių bendruomenės pirmininke tapusi Vida Stašionė.

Naujoji pirmininkė pabrėžė, kad šventėje daug dėmesio skiriama vaikų užimtumui. Šįkart mažuosius dalyvius džiugino batutai, putų šou, įvairūs žaidimai ir kitos pramogos. Ir juos, ir suaugusiuosius masino karinės technikos paroda, juolab kad jos sulaukta po kelerių metų pertraukos.

Į renginio vietą – Žeimių mokyklos-daugiafuncio centro stadioną – šiemet atriedėjo ir bibliobusas. Stadiono pakraščiuose driekėsi prekiautojų kioskai, siūlantys žaislų, ledų, saldumynų, gaiviųjų gėrimų – visko, be ko nesivaizduojama šventė.

Titulas: „Metų geradario“ nominacija šiemet atiteko S. Boreišiui. / G. Mockutės-Zgirskienės nuotr.

Programa keičiasi

Ankstesniuose tradiciniuose susibūrimuose neapsieita be žvejų ir paplūdimio tinklinio varžybų prie Žeimių ežero. Pastarosios šiemet vyko savaite ankščiau, laimėtojams taurės buvo įteiktos vietoje, o rėmėjų prizai – šventės metu scenoje. „Žvejų varžybas organizuodavo buvęs seniūnas, dabar ši tradicija nutrūko“, – paaiškino V. Stašionė.

Kiekvienais metais teikiama „Metų geradario“ nominacija šiemet atiteko Sauliui Boreišiui. Pernai atnaujintos Žeimių bibliotekos prieigas papuošė jo sukurta skaitančio žmogaus skulptūra ir suolelis. Laisvalaikiu mėgstantis prakalbinti medį Saulius Žeimių ežero pakrantėje įrengė sūpynes, jo darbas reprezentavo Žeimius kalėdiniame eglučių miestelyje Jonavoje.

Sugrįžusi: ir vaikus, ir suaugusiuosius šiemet vėl masino karinės technikos paroda. / G. Mockutės-Zgirskienės nuotr.

Šokio ritmu

„Tradicijos ir dabartis 2026“ į vieną didelį šokio ratą vėl subūrė beveik 100 šokėjų iš įvairių Lietuvos kampelių. Respublikinis linijinių šokių festivalis „Vasaros šėlsmas“ jau trečią kartą Žeimius pripildė muzikos, judesio ir šypsenų. Smagiausia, kad jame nėra varžymosi, bet šokėjos žiūrovams, o šiemet – ir vienas šokėjas, dovanojo gražų reginį.

„Mūsų renginių organizatorė Rima Blažienė yra subūrusi ir vadovauja linijinių šokių kolektyvui „Šėlsmas“. Jau ketvirti metai vietos moterys ir merginos šoka ne vien savo renginiuose, bet ir keliauja po Lietuvą. Džiaugiamės, kad šiais metais turėjome nemažai svečių iš kitų rajonų“, – sakė bendruomenės pirmininkė.

Vida Stašionė / G. Mockutės-Zgirskienės nuotr.

Laukia dar du renginiai

Scenoje taip pat pasirodė meno vadovės Neringos Kukarinienės vadovaujamas moterų kolektyvas „Žavesys“, šventinę nuotaiką kūrė folkšoko grupė „Skylėta kepurė“, atlikėjas Martynas Kavaliauskas, grupė „Popkultūra“. Renginiui baigiantis tradiciškai dangų virš Žeimių nuspalvino fejerverkai.

„Manau, kad šventė pavyko. Džiaugiuosi gausiai susirinkusiais žiūrovais. Noriu padėkoti visiems ir kiekvienam, kurie prisidėjo savo darbais, bet kokia pagalba, kuri reikalinga organizuojant metų šventę“, – pabrėžė V. Stašionė.

Tai tradicinė, kasmetinė ir didžioji Žeimių metų šventė, nuo 2005 m. vadinama „Tradicijos ir dabartis“.

Pasak bendruomenės pirmininkės, žeimiškių šiemet laukia dar du, mažesni renginiai: „Žeimių sambūris. Rudens pabaigtuvės“ ir naujametinės eglutės įžiebimas.

Pašnekovė patikino, jog kiekvienais metais norisi, kad šventė „Tradicijos ir dabartis“ būtų įdomesnė, pritrauktų daugiau norinčių joje dalyvauti. „Vos prasidėjus naujiems metams audžiamos naujos mintys, susėdus bendruomenės, seniūnijos ir mokyklos nariams. Tai trys organizacijos, kurios viską derina iki pat šventės pradžios“, – sakė pirmininkė.

Koncertai: šventinę nuotaiką kūrė ne tik atlikėjas M. Kavaliauskas. / G. Mockutės-Zgirskienės nuotr.

Nuo filmo iki treniruoklių

Žeimių bendruomenė – puikus pavyzdys, kaip mažo miestelio gyventojai, gerbdami savo unikalią istoriją, geba kurti modernią, saugią ir vieningą aplinką ateities kartoms.

Jonavos rajone esantis Žeimių miestelis oficialiai tituluojamas seniausia Vidurio Lietuvos gyvenviete, kurios istorinės šaknys išties labai gilios. Manoma, kad XIII–XIV a. Žeimiai buvo valsčiaus centras. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Žeimiai minimi 1319 m., kai Motiejus Strijkovskis kronikininkas aprašė Gedimino kovas su kryžiuočiais.

Dar patikimesnis miestelio paminėjimas – 1363 m., kai kryžiuočiai nusiaubė tuometinius „Zeymen“. Tais metais abiejų vokiečių ordinų magistrai organizavo žygį prieš lietuvius, kurio metu Žeimiai buvo smarkiai nuniokoti.

2023 m., minint 660 jubiliejų, buvo sukurtas ir visuomenei pristatytas autorinis filmas apie Žeimius ir žeimiečius. Projektas finansuotas Jonavos rajono savivaldybės bendruomeninės veiklos stiprinimo lėšomis.

Visuomeninė organizacija „Žeimių bendruomenė“ aktyviai įgyvendina infrastruktūros, jaunimo užimtumo ir kultūrinius projektus, finansuojamus ES fondų, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Jonavos rajono savivaldybės lėšomis.

Pramogos: mažuosius dalyvius džiugino batutai, putų šou, įvairūs žaidimai. / G. Mockutės-Zgirskienės nuotr.

Siekiant didinti jaunimo užimtumą, Jonavos VVG LEADER programos lėšomis organizuotos stovyklos, žygiai, talkos vaikams ir jaunimui. Kartu buvo sutvarkytos ir apželdintos Žeimių miestelio, Juškonių, Kuigalių ir Naujasodžio kaimų viešosios erdvės.

Pasinaudojus ŽŪM nacionalinės paramos lėšomis, Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro stadione sumontuoti aštuoni šiuolaikiški lauko treniruokliai, skirti nemokamam visų vietos gyventojų ir mokinių aktyviam laisvalaikiui.