Kauno kapinės užpildytos – sunku rasti ne tik laisvą žemės plotą, bet ir vietą kolumbariume. Esą užimta daugiau nei 80 proc. nišų.
„Populiariausios lieka Petrašiūnų kapinės, nes ten vidutiniškai užimama apie 70 nišų per metus“, – teigė „Kapinių priežiūros“ finansininkė, atliekanti direktoriaus funkcijas, Jurgita Remenčiūtė.
Savivaldybė kolumbariumus įrengė privačiomis lėšomis, todėl nemokamai gyventojams jų nedalija.
„Pigiausius galima įsigyti Kauno miesto Seniavos kapinėse. Ten kainos svyruoja nuo 500 iki 700 eurų, Romainių pirmosiose kapinėse – nuo 900 iki 1,2 tūkst., o Petrašiūnų kapinėse – nuo 1,5 iki 2 tūkst. eurų“, – kalbėjo J. Remenčiūtė.
Kol vieni skaičiuoja tūkstančius už nišą, kitur kolumbariumai gyventojams nekainuoja. Klaipėdos rajono savivaldybė juos įrengė savomis lėšomis, o penkiose kapinėse vietų net daugiau, nei reikia.
„Virš 600 urnų ten galima sutalpinti ir jos nėra užimtos, nes tai pas mus rajone nėra populiaru“, – neslėpė Klaipėdos rajono savivaldybės skyriaus specialistė Kristina Lūžaitė.
„Per metus gal penkias urnas palaidojame kolumbariume“, – teigė Gargždų kapinių prižiūrėtoja Sandra Armalienė.
Ten, kur dabar nemokama, nuo liepos tokios prabangos neliks – esą tiek privačių, tiek savivaldybių įrengti kolumbariumai kainuos.
„Savivaldybės nustojo statyti kolumbariumus, o žmonės liko be paslaugos. Vienintelis kelias yra grąžinti konkurenciją, grąžinti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti“, – komentavo Seimo narys Tomas Tomilinas.
Kriptas veltui savivaldybės dalijo trejus metus, tad vietos daug kur buvo išgraibstytos akimirksniu, o lėšų naujiems kolumbariumams statyti trūko. Nuo 2022 metų juos įsirengė tik 15 iš 48 savivaldybių.
„Dabar buvo prievolė, kuri reiškia, jog nustojo statyti, ir tuomet žmogus tikrai susiduria su problema, nes nėra vietų“, – tikino T. Tomilinas.
Tiesa, kokį mokestį taikyti, galės spręsti pačios savivaldybės.
„Mes ją irgi planuojame, bet jis taikomas tik tiems kolumbariumams, kurie bus įrengti nuo liepos 1 d. Tie, kurie anksčiau įrengti, rinkliava nebus taikoma“, – sakė K. Lūžaitė.
Vis dėlto nauja tvarka ne visiems priimtina. Anot kritikų, amžinojo poilsio vietos turi būti prieinamos visiems.
„Manau, kad žmonės turi teisę laidoti nemokamai ir už tą paslaugą neturėtų būti imamas mokestis. Kaip yra žemės sklypai, taip pat ir mirusiojo laikymas kolumbariume“, – aiškino Seimo narė Ligita Girskienė.
Lietuvoje vidutiniškai už vietą kolumbariume gali tekti susimokėti apie 1 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybėms palikta galimybė paslaugą ir toliau teikti nemokamai arba už simbolinį mokestį.
„Kainą nustato savivaldybė, tad ji gali nustatyti lengvatas, vieno euro kainą arba didesnę kainą. Tai labai gerai, kai bendruomenė turi galimybę tartis su savo meru, kokia tvarka turi būti jų savivaldybėje“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kaina, matyt, bus atitinkamai išskaičiuota, nes kolumbariumo statyba, infrastruktūra bei pačių kolumbariumų priežiūra – visus tuos dalykus reikės įsivertinti“, – teigė K. Lūžaitė.
Anot T. Tomilino, nauja tvarka užtikrins konkurenciją, t. y. galėtų atpigti net ir privačiomis lėšomis statyti kolumbariumai.
„Kainos mažėjimo linkme gali veikti tik tada, kai viešajam sektoriui leidžiama dalyvauti. Jei tik paliekame privatininkus, natūralu, kad kaina bus didelė“, – aiškino Seimo narys.
LNK.LT primena, kad Seimas naujai tvarkai pritarė pavasarį, o pokyčius palaimino Vyriausybė.
Naujausi komentarai