Nuo „Gintarinės ledi“ iki „Šatrijos raganos“. Kazimira Danutė Prunskienė buvo pirmosios Vyriausybės po nepriklausomybės atkūrimo vadovė. Ji gimė 1943-iaisiais Švenčionių rajone, Vasiuliškės kaime. Buvo viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrėjų ir iniciatyvinės grupės tarybos narių. Premjerės pareigas ėjo nuo 1990-ųjų kovo iki 1991-ųjų sausio. 2004-aisiais tapo žemės ūkio ministre.
Ekonomikos mokslų daktarė ir profesorė į Sąjūdžio Seimo tarybą pagal gautų balsų skaičių buvo išrinkta antra. Daugiausia balsų surinko Romualdas Ozolas, o Vytautas Landsbergis liko trečias. K. Prunskienė buvo ir Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pirmoji K. Prunskienės vadovaujama Vyriausybė turėjo atlikti realius nepriklausomybės atkūrimo ir ekonomikos pertvarkymo darbus.
Vis dėlto Vyriausybės vadovės pareigas „gintarinė ledi“ ėjo trumpiau nei metus. Smarkiai pakėlusi kainas prieš pat 1991-ųjų sausio įvykius, ji buvo priversta atsistatydinti.
1995-aisiais K. Prunskienė įsteigė Lietuvos moterų partiją ir jai vadovavo. Nuo 2001-ųjų ji buvo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė.
2004-aisiais K. Prunskienė buvo visai arti Daukanto rūmų – pateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. Vis dėlto jame nusileido Valdui Adamkui. Kandidatus skyrė 70 tūkst. balsų.
Už politinę veiklą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę K. Prunskienė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Ji buvo viena garsiausių, tačiau kartu ir viena prieštaringiausiai vertinamų Lietuvos politikių. K. Prunskienei einant ministrės pareigas, buvo paviešinta dešimtmečių senumo archyvinė medžiaga. Joje politikė atskleidė savo ryšių su KGB detales. Dingusiu laikytame vaizdo įraše ji pasakojo, kaip ir kodėl tapo „Šatrijos ragana“.
Teismuose K. Prunskienė buvo išsigynusi KGB bendradarbės vardo.
„Nemanau, kad konservatorių užsakymai tokie galingi, kad netgi inicijuotų naujas bylas“, – tuomet kalbėjo K. Prunskienė.
2010-aisiais K. Prunskienė įsteigė prorusišką politinį darinį – Lietuvos liaudies partiją. Ji buvo skirta santykiams su Rusija ir Baltarusija gerinti. Maskvoje politikė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino partija.
„Nesibaiminkime būti pavadinti prorusiškais, proslaviškais ar kokiu nors kitu vardu, nes tai yra racionalus, nacionalinius interesus atitinkantis požiūris“, – tuomet teigė K. Prunskienė.
2012-aisiais pirmąją premjerę po nepriklausomybės atkūrimo užklupo liga. K. Prunskienė ruošėsi savo 69-ojo gimtadienio šventei, tačiau artimiesiems atvykus į namus durų niekas neatidarė. Politikė buvo rasta be sąmonės – ją ištiko insultas, pažeidęs kairįjį smegenų pusrutulį.
Pabudusi iš komos K. Prunskienė visus nustebino prabilusi portugališkai – šios kalbos ji buvo mokiusis prieš porą dešimtmečių. Jos laukė sunkus gydymas. Politikės būklė buvo stabili, tačiau sutriko kalba.
Artimieji pasakojo, kad K. Prunskienę visą parą turėjo kas nors prižiūrėti. Kaip yra sakiusi politikės dukra Rasa Vaitkienė, tai buvo didžiulis smūgis ir išbandymas, tačiau motinos liga vaikus dar labiau suartino – visų jų mintys sukosi tik apie mamą.
Naujausi komentarai